ISO 9001 serijos kokybės vadybos standartai vis labiau populiarėja. Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, šiuo metu yra apie 600 įmonių Lietuvoje, kurios turi galiojantį ISO 9001 sertifikatą.
Kuo didesnis populiarumas, tuo daugiau skirtingų nuomonių dėl praktinės ISO 9001 naudos. Sumokėjus konsultacines išlaidas kyla klausimas – ar gaunama nauda tikrai viršys kokybės vadybos sistemos diegimo sąnaudas?
Daugiau nei 10 metų darbo diegiant kokybės vadybos sistemas patirtis rodo, kad įmonės sėkmingai įdiegusios ISO 9001 standarto reikalavimus ir pritaikiusios juos pagal savo poreikius padaro žymią pažangą optimizuojant gamybą, paslaugų teikimą, mažinant sąnaudas, patenkinant klientų poreikius ir pagaliau užkariaujant rinką. Tačiau ISO 9001 nėra „šventa karvė”, kuri garantuoja tokius rezultatus, vos gavus sertifikatą. Atvirkščiai, sertifikatas parodo, kad įmonė tik pradėjo galvoti apie kokybę, apie savo klientus, jų poreikių patenkinimą, lojalių klientų rato formavimą. Toliau eina nuolatinis valdymo tobulinimas, siekiant išmesti visus nepatogumus, vidines kliūtis, nereikalingus formalumus ir kitą organizacinį šlamštą, kuris neleidžia efektyviai dirbti.
Deja, didelė dalis ISO 9001 sistemą turinčių įmonių darbuotojų sako, ” įdiegus sistemą mūsų įmonėje nieko nepasikeitė, kaip dirbom, taip ir dirbam”. Vadinasi, kokybės vadybos sistema įmonėje tik formali ir normaliai nefunkcionuoja. Greičiausiai ISO 9001 sertifikatas naudojamas tik kaip reklaminis triukas siekiant pritraukti klientus. Organizacijos vadybos jis nepasiekė. Tuomet, aprašytos procedūros trukdo, o ne padeda vystyti įmonės veiklą. Dokumentuota organizacijos dalis yra žymiai didesnė nei reikėtų. Surenkami duomenys apie kokybės vadybos sistemos veiklą daugeliu atveju nereikalingi, o patys reikalingiausi nerenkami. Klientų patenkinimo analizės vykdomos tik formaliai, o tai tik dar kartą patvirtina – klientai svarbūs tik tol, kol jie užsakinėja.
Prie visų tų blogybių dar galima pridėti ir tai, kad ISO 9001 standartas nieko negali padėti toms organizacijoms, kurios nesiekia dirbti šiuolaikiškai ir efektyviai. Tačiau toms, kurios nori tobulinti savo valdymo sistemą, tai yra puikus įrankis, nurodantis klausimus, į kuriuos reikia surasti tinkamus atsakymus. ISO 9001 standartas nereikalauja nieko, ko šiandieniniame verslo gyvenime nereikėtų. Dar daugiau, jis nereikalauja ką nors daryti nepatogiai.
Vadovaujantis ISO 9001 reikalavimais galima sukurti puikią kokybės vadybos sistemą, tačiau visų pirma į ją reikia žiūrėti kaip į realų organizacijos valdymą, o ne popieriuką, kabantį ant sienos, ar formalumus. Kada žiūrima kaip į realų valdymą, realų gyvenimą, gyvus žmones, kasdienes situacijas, tuomet atsiranda daug realių klausimų apie kokybės vadybos sistemos praktinį darbą. Kada atsiranda daugiau klausimų nei atsakymų, su konsultantų pagalba galima sukurti patogią ir efektyvią kokybės vadybos sistemą.
Formaliai įdiegti standarto reikalavimus ir gauti sertifikatą šiandien Lietuvoje jau gali bet kas, kas bent žino standarto reikalavimus. Tačiau padaryti taip, kad ISO 9001 taptų neatsiejama organizacijos gyvavimo dalimi, padedančia jai pirmauti rinkoje, gali tik žmonės susipažinę su šiuolaikine vadyba ir sugebantys ją lanksčiai pritaikyti realiame gyvenime. To reikia mokytis daugelį metų asmeniškai arba galima išmokti gerai paruoštuose mokymuose.
Teorija, kuri nėra pritaikoma praktikoje, yra ne teorija, o nesąmonė, nes teorija atsiranda iš praktikos, apibūdindama gyvenime pasikartojančius dalykus. Todėl teoriškai įgyvendinti kokybės vadybą, tai reiškia iš esmės sujaukti organizacijos valdymą taip, kad tektų realiai atsisakyti kokybės vadybos principų, palikti ją tik „dėl vaizdo”, o patiems gyventi „kaip visada”.
Dainius Urbanavičius,
VšĮ „Idėjų sektorius” direktorius