Pedagogai nekantriai laukė pirmųjų padidintų atlyginimų, tačiau juos gavę džiaugėsi ne visi. Mokytojai mano, jog valdžios deklaruojamas pedagogų atlyginimo didėjimas klaidina visuomenę. Didesnius krūvius pernai turėjusių pedagogų, taip pat socialinių pedagogų, muzikos, dailės mokyklų mokytojų atlyginimai šiemet mažesni nei praėjusiais mokslo metais.
Aukštesnės kategorijos – mažiau pinigų
Mokytojai, kuriems atlyginimai nebuvo keliami aštuonerius metus, yra labai kantrūs. Skirtingai nei medikai ar policijos darbuotojai, jie negrasino streikais, o vis tikėjo Vyriausybės pažadais, jog kada nors išmuš ir jų valanda. Ilgai laukus mokytojams buvo pranešta, jog nuo rugsėjo 1 d. pedagogų atlyginimai didėja 4,5 proc. Jų atlyginimams didinti Vyriausybė šiemet skyrė 28,2 mln. litų. Tačiau faktas, kad bus daugiau mokama už vieną savaitinę papildomų darbų valandą, sukėlė daugiau neigiamų nei teigiamų emocijų. Ši atlyginimų skyrimo tvarka, daugelio nuomone, nėra tobula. Mokyklų vadovams teko atlikti painią procedūrą ir išsiaiškinti, ką mokytojai (tarp jų ir patys direktoriai) per tą papildomojo darbo valandą darys: planuos ir organizuos renginius, atliks vidaus auditą, o gal plėtos metodinę veiklą, dirbs įvairiose komisijose ir pan.
„Kad eiliniam mokytojui paskirtume tą papildomą valandą, turėjome prigalvoti jam konkrečių darbų, kiekvieną atvejį derinti su mokytojų taryba ir kolektyvo atstovais, – sako Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis. – Kad atlyginimai, lyginant su pernykščiais metais, nesumažėtų, ne vienas pedagogas buvo priverstas prašyti papildomo darbo”. Atlyginimų pakėlimą, pasak direktoriaus, daugiausiai pajuto tie mokytojai, kurie pernai turėjo mažesnius krūvius. O tie, kuriems pamokų skaičius dėl naujos tvarkos reikalavimų šiemet sumažintas, pinigų gauna mažiau. Labiausiai, J.Ryzgelio teigimu, nuskriausti mokyklų vadovai, turintys aukštesnes vadybines kategorijas. Jo paties atlyginimas, lyginant su praėjusiais mokslo metais, sumažėjo 120 litų. Mat anksčiau mokyklų vadovai, be tiesioginio vadovaujamojo darbo, galėjo turėti 9 pamokas, o šiemet leidžiama tik 5.
Pamokos kainuoja pigiai
Lituanistė Jūratė Voloskevičienė, vadovaujanti Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LPMS) Kauno skyriui, Vaižganto vidurinėje mokykloje dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą. Jos pedagoginio darbo stažas – 36 metai, prityrusi mokytoja turi metodininkės kvalifikacinę kategoriją. „Pernai mano atlyginimas buvo 2100 litų, o šiemet – 1900 litų, – sako pedagogė. – Mat pagal šiųmetę tvarką mokytojas gali turėti ne daugiau kaip 36 valandų krūvį per savaitę. Į šį skaičių įeina ir pamokos, ir rengimasis joms bei sąsiuvinių taisymas. Krūvio viršyti jokiu būdu negalima. Pridėjus tas papildomas valandas, kurių įkainiai mažesni, bet apribojus pamokų skaičių, atlyginimai nepadidėjo. Priešingai, mokytojas dargi buvo verčiamas atsisakyti dalies krūvio jo paties nenaudai. Taigi aš, kad neviršyčiau tų 36 valandų, netekau trijų pamokų”.
J.Voloskevičienė mano, jog mokytojo darbo įkainius reikėtų gerokai didinti, nes jie nedidėja jau daug metų. Jei esą už visą 18 savaitinių pamokų krūvį, koks yra dabar, mokytojams būtų gerai atlyginta, jie nesiplėšytų prašydami daugiau pamokų. „Jei ir toliau nedidinsime bazinio atlyginimo, o tik kasmet pridėsime po vieną papildomą valandą, mokytojai ir toliau jokio atlyginimų padidėjimo nepajus, tai bus tik tušti žodžiai”, – mano LMPS Kauno skyriaus vadovė. Jos teigimu, šis atlyginimų padidinimas – tik simbolinis, visuomenė klaidinama, jog mokytojai dabar uždirba gerokai daugiau.
Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, mokytojų darbo tvarkos įgyvendinimo pradžia sutampa su Darbo kodekso nuostata, kad mokytojai negali dirbti daugiau kaip 36 val. per savaitę. Mat ši veikla susijusi su protine bei emocine įtampa. Todėl mokytojams, kurie anksčiau turėjo didesnį darbo krūvį nei 36 val. per savaitę, sumažėjo darbo apimtys. Mažėjant pamokų mažėja ir atlyginimai, dėl ko mokytojai nėra patenkinti.
Namuose dirbs privačiai
„Šiemet mano atlyginimas sumažėjo 170-ia litų, – sako J.Urbšio vidurinės mokyklos anglų kalbos vyr. mokytoja Jūratė Ligeikienė. – Mokykloje dirbu 28 metai, esu įgijusi nemažą patirtį. Pernai turėjau 31 pamoką per savaitę, o šiemet man skirtos tik 26. Netekus dalies atlyginimo esu priversta dirbti su mokiniais privačiai, nors jaučiuosi galinti daugiau duoti mokyklai”.
Mokyklos direktoriaus Pauliaus Martinaičio teigimu, jis buvo priverstas taip sureguliuoti mokytojos atlyginimą, kad jos krūvis, įskaitant sąsiuvinių taisymą ir rengimąsi pamokoms, neperšoktų 36 valandų ribos. „Privalėjau mokytojai vieną papildomos veiklos valandą, kurios įkainiai pigesni, pridėti, o dėstymą vienoje klasėje – 3 pamokas nuimti”, – sakė P.Martinaitis. Etikos mokytoja Giedrė Banelienė turi 26 savaitines pamokas (2 daugiau nei pernai), yra klasės auklėtoja. „Nors esu tik eilinė mokytoja, neturiu aukštos kategorijos, tikėjausi, jog bent keliomis dešimtimis atlyginimas padidės. Tačiau, nesuprantu, kodėl jis liko toks pats, kaip ir pernai, – gausiu tik 960 litų į rankas”.
„Versmės” vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Auksuolė Marčiulionienė teigia, kad jos atlyginimas padidėjo 50-ia litų. „Turiu didelį pedagoginį stažą, esu mokyklos tarybos narė, priklausau įvairioms komisijoms. Daug dirbu, be to, turiu 3 vaikus ir todėl man atskaitomi mažesni mokesčiai. Tačiau ne visi kolegos džiaugiasi didesniu atlygiu. Reikėtų daugiau mokėti už bazinį 18 pamokų atlyginimą, o ne simboliškai kompensuoti sunkiai apibrėžiamą vieną papildomą valandą”.
Vyriausybė vėl žada
„Santaros” gimnazijos direktorės Violetos Gedgaudaitės teigimu, nė vienam mokyklos pedagogui atlyginimai nepadidėjo – mat gimnazijai gryninantis į keturmetę gerokai sumažėjo mokinių, mokytojai turi mažiau pamokų. Direktorė, turinti antrą vadybinę kategoriją, nuo šiol gauna 150-ia litų mažiau nei pernai. „O mūsų mokyklos pedagogai ypač nepatenkinti, nes atlyginimai jiems, ypač turintiems aukštesnes kategorijas, ne padidėjo, o sumažėjo, – sako 1-osios muzikos mokyklos direktorius Jonas Kazlauskas. – Mat neformaliojo švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientas buvo sumažintas, prilygintas bendrojo lavinimo mokykloms”.
Direktoriaus teigimu, nesuprantama, kodėl naujoji atlyginimų tvarka, švietimo ir mokslo ministro įsakymu, buvo patvirtinta liepos 15 d., kai pedagogai atostogavo. „Prieš pat mokslo metus turėjome perskaičiuoti krūvius, kurie seniai buvo paskirstyti. Mokytojams ir jų mokiniams buvo daug nepatogumų”, – sakė J.Kazlauskas.
„Toks atlyginimų kėlimas – tik burbulas, dauguma mokytojų jo tikrai nepajuto, daliai jų atlyginimai sumažėjo, – „Kauno dienai” sakė Savivaldybės Finansinės apskaitos ir ūkio skyriaus vedėja Nijolė Grybėnienė. – Švietimo ir mokslo ministerijos parengta atlyginimų metodika pasirodė esanti netobula”. Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, viena papildomojo darbo valanda, priklausomai nuo mokytojo turimos kategorijos, kainuoja 32-50 litų. Kauniečiams pedagogams atlyginimų pakėlimui iki metų pabaigos skirta 216,8 tūkst. litų.
Švietimo ir mokslo ministerija, sulaukusi daug pedagogų skundų ir matydama naujos užmokesčio tvarkos netobulumą, kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją prašydama kuo skubiau vėl didinti mokytojų darbo užmokestį. Vyriausybė pažadėjo nuo 2006 m. sausio 1 d. papildomai tam skirti 48,6 mln. litų. Manoma, jog mokytojams atlyginimai padidės dar 7,4 proc.
Aldona Kibirkštienė