Susitarė įsteigti Trišalę tarybą

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijoje pasirašytas susitarimas dėl Kauno miesto savivaldybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos Trišalės tarybos įsteigimo

Dvišalis susitarimas, kurio pagrindu dabar bendradarbiavimas peraugo į trišalį, gimė jau anksčiau, kai 2003 metų pabaigoje

Kauno miesto taryba savo sprendimu pritarė Savivaldybės ir profsąjungų bendradarbiavimui. Abiem šio susitarimo partneriams sutikus, nuo šiol trečiąja šalimi prie jų bendradarbiavimo prisijungia darbdaviai – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija.

Susitarimą pasirašę Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas, kartu ir Lietuvos pramonininkų bei darbdavių konfederacijos atstovas LR Seime ir Vyriausybėje Algimantas Jankauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas, Kauno miesto darbininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Čižikas ir Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius įsitikinę, jog per šią tarybą bus galima efektyviau derinti visų trijų šalių interesus sprendžiant kauniečiams aktualias socialines, ekonomines ir darbo problemas bei stiprinant visuomenės santarvę.

Trišalės tarybos sprendimai miesto valdžiai bus rekomendacinio pobūdžio.

Tačiau, anot Kauno mero, į juos Savivaldybė tikrai atsižvelgs, kai reikės priimti miestui aktualius sprendimus. Kauno trišalė taryba (kaip ir ketvirtus metus veikianti taryba Vilniuje bei šiek tiek trumpiau – Šiauliuose ir Klaipėdoje) – analogiška jau keletą metų sėkmingai dirbančiai Nacionalinei trišalei tarybai, kurią sudaro Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.

Šiuo metu jai vadovauja „Kauno liftų” bendrovės generalinis direktorius, Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius. Jo žodžiais tariant, minėtos tarybos nagrinėjamų problemų spektras yra labai platus.

Pavyzdžiui, spalio 18 dieną Nacionalinė trišalė taryba svarstys klausimą dėl pašto paslaugų įkainių (yra projektas, pagal kurį mokesčius mokantys piliečiai už kiekvieną kvitelį turės primokėti po 1,2 lito, todėl taryba ieškos kelių, kaip neužkrauti gyventojams papildomos mokesčių naštos). Greta šio klausimo bus nagrinėjamos ir galimybės riboti kai kurių įmonių veiklą per didžiąsias metines šventes. Dar numatyta išsiaiškinti visoms šalims tinkamą poziciją dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo bei kitus visuomenei aktualius klausimus.

Anot profsąjungų atstovo R. Narbuto, Kauno trišalės tarybos sprendimai turėtų būti priimami gerai viską apsvarsčius, kad nebūtų pažeisti niekieno interesai. Tačiau ši taryba jokiu būdu netaps įrankiu nežinia ką ir kaip atstovaujančioms organizacijoms, kurių vadovai pirmiausia žiūri savo siaurų, asmeninių interesų. Susitarimą bendradarbiauti pasirašę profsąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai įsipareigojo neremti kolektyvinių ginčų ir kitų akcijų tais klausimais, dėl kurių vykdomi trišaliais susitarimais priimti įsipareigojimai, plėtoti darbdavių ir darbuotojų konsultavimąsi ir informavimą darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, taip pat mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Savivaldybė savo ruožtu įsipareigoja teikti šalims informaciją apie rengiamus sprendimų projektus darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais ir bent vienos iš šalių pageidavimu – teikti juos svarstyti Trišalėje taryboje. Priimant sprendimus aktualiais anksčiau išvardytais klausimais, atsižvelgti į Trišalėje taryboje pateiktus argumentus.

Trišalės tarybos vadovas bus renkamas ir jos nuostatai tvirtinami artimiausiame šalių atstovų susitikime. Prie susitarimo gali prisijungti ir kiti socialiniai partneriai, Trišalei tarybai pritarus.

Birutė Mačienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.