Rokiškio rajono Vengerynės kaimo gyventojos Bronės Deksnienės namuose sudėvėtų drabužių nerastum ir su žiburiu.
Neseniai 79-ąjį gimtadienį atšventusi moteris, didžiąją gyvenimo dalį buvusi siuvėja, juos sukarpo, o skiautes panaudoja įvairiausioms aplikacijoms siūti ir spalvingiems kilimams daryti.
Moteris neslepia kilimų gamybai savų senų rūbų seniai pritrūkusi, tad prašanti, kad atvežtų giminaičiai.
Tokiais B.Deksnienės kilimais nuklotos jos mažos trobelės sienos ir grindys. Siuviniais išpuoštos net kėdės.
Ne vieną savo rankų darbo kilimą moteris yra padovanojusi artimiesiems ir pažįstamiems.
B.Deksnienės darbai buvo eksponuojami parodose Rokiškyje, Bajoruose ir Žiobiškyje.
Tačiau vieną ryškiai geltonai išdabintą kilimą moteris sako siuvusi tik sau. Juo moteris prisakiusi apdengti karstą, kuriame ji bus šarvojama.
Giminaičiams B.Deksnienė taip pat liepė, kad jos mirties dieną kilimais būtų nuklotos visos jos namelio sienos ir grindys.
Įkyruolėms grasindavo kirviu
Nuo jaunumės siuvėjos amato mokiusis moteris dabar sako paprasto siuvimo pakęsti negalinti.
„Tas darbas man siaubingai ištampė nervus. Vien išgirdus prašymą ką nors pasiūti, pradeda drebėti rankos ir pilti prakaitas”, – teigia B.Deksnienė.
Anot moters, daugiausia jėgų atimdavusios įnoringos klientės, kurios neretai būdavo „kreivos ir šleivos”, o iš B.Deksnienės reikalaudavusios pasiūti tokius apdarus, kad atrodytų kaip nuo žurnalo viršelio.
„Viena tokia kreivakojė tiek mane išdūkeno, kad pagrasinau, jei neapsiramins, čia pat jos siuvinį patiesti ant kaladės ir sukapoti kirviu”, – pasakojo B.Deksnienė, drastiškais būdais tramdžiusi pernelyg aikštingas klientes.
Tekėti neskubėjo
Medžiaginių aplikacijų darymui Vengerynės gyventoja atsidėjo prieš gerus 10 metų, kai palaidojo insulto pakirstą savo vyrą.
„Mėgaujuosi vien nuo tos minties, kad galiu karpyti ir siūti kaip tik noriu, o jei nepatinka ką padarau – išmesti į šiukšlių dėžę”, – savo potraukio atsidėti kūrybai esmę apibūdino moteris.
Nevaržoma B.Deksnienės fantazija išsilieja ryškiaspalviais medžiaginiais gėlynais, margais paukščiais juose, žvėrių ir miško vaizdais.
Viename kilime pavaizduotas arkliu jojantis kunigaikštis Kęstutis, kalbinantis tarp medžių stovinčią Birutę. Tai bene vienintelis B.Deksnienės darbas, kuriame yra užuomina į žmogiškąją meilę.
Pati B.Deksnienė neslepia turėjusi jaunystėje ne vieną gerbėją, tačiau ištekėjo tik sulaukusi 58 metų. Jaunikiu tapo giminaičių pripirštas trylika metų vyresnis našlys.
Vestuvių puotą keturiasdešimčiai svečių suruošė pati nuotaka. Šventė buvo su visais vestuvėms privalomais tradiciniais atributais: bažnyčia, metrikacijos biuru ir „bromais” ant kelio.
Apsiginti sveikatos pakaktų
Vaikų neturinti B.Deksnienė sakė nesiskundžianti, kad gyvena viena.
Apsiginti nuo plėšikų, jei jie brautųsi į namelį, turi pasidėjusi keturnagį kauptuką.
„Vis vien jei lįs, tai pro langą. Pirmiausia kiš arba koją, arba galvą – tai ir rėšiu kauptuku”, – savo gynybos nuo plėšikų planą atskleidė senutė.
B.Deksnienė įsitikinusi, kad apsiginti nuo plėšikų sveikatos jai pakaktų.
Moteris bet kokį negalavimą gydo pačios susirinktomis žolelėmis. Jų savybes stropiai išstudijuoja specialiuose žinynuose, kurių turi daugybę.
Labiausiai B.Deksnienė vertina nevalytų avižų nuovirą, kuris senose knygose apie vaistažoles vadinamas „dieviškuoju gėrimu”, pasakiškai gerai veikiančiu visą virškinimo traktą. Avižų senutė deda beveik į visas pačios pasigamintas arbatas.
Geriausi patarėjai – paukščiai
B.Deksnienė neslepia tikinti likimu, tik sako, kad jo ženklų įžvelgianti gamtoje, todėl visokius kortų ar kitokius būrimus laikanti nieko vertu užsiėmimu.
Senolė „Panevėžio rytui” sakė ne kartą patyrusi, kaip daug žmogui gali pasakyti paukščiai.
„Ypač reikia įsiklausyti į pelėdą. Jei prie sodybos atlėkęs paukštis ūkauja lyg dejuodamas, – čia pat mirtis ir ji neišvengiama”, – įsitikinusi B.Deksnienė.
Kiti paukščiai – žvirbliai, varnos – savo balsais tiksliai nusako rytdienos orus.
„Jei varna karksi tupėdama medžio viršūnėje ar aukštai tarp šakų, bus lietaus”, – aiškino B.Deksnienė.
Be to, vertėtų pažiūrėti, į kurią pusę karksinti varna pasisukusi. Jei į rytus ar šiaurę – lauk ne tik lietaus, bet ir šalčio.
Anot B.Deksnienės, gana tiksliai artėjantį lietų galima nustatyti iš pieno.
„Jei melžiant pienas kibire putoja, – artimiausiu metu lauk lietaus, o jei putos nematyti, bus sausa”, – aiškino senutė.
Karvę prieš porą metų pardavusi moteris „Panevėžio rytui” sakė, kad dabar orus sužinanti tik iš paukščių.
Anot B.Deksnienės, apie smarkų lietų artimiausiomis dienomis paukščiai nekalba, tačiau ir didelės šilumos nepranašauja.
Diana Makšimienė
„Panevėžio rytas”