„Klaipėdos menininkai – nuo šiuolaikinių kultūros procesų atsilikę vidutinybės. Vienintelis išsigelbėjimas nuo kultūrinės stagnacijos – meninių pajėgų importas”, – tai įrodinėja klaipėdiečiai, formuojantys mūsų miesto kultūrą.
„Permainų muzikos” – klaipėdiečiai „neįkanda”
Šią savaitę Klaipėdos koncertų salėje baigiasi šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika”. Beveik mėnesį vykusio festivalio programoje 10 renginių. Į šiuolaikinės muzikos šventę įsitraukė tik du uostamiesčio muzikiniai kolektyvai – Klaipėdos kamerinis orkestras ir choras „Aukuras” dalyvavo M.K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms skirtame koncerte. Festivalyje nenuskambėjo nė vienas Klaipėdos kompozitorių kūrinys.
„Permainų muzikai” analogiškas „Gaidos” festivalis Vilniuje, vykstantis spalio 12-28 d. savo programoje pristato 17 projektų. Šešiuose koncertuose dalyvauja iškiliausi Vilniaus muzikiniai kolektyvai ir solistai. Vienas festivalio vakaras skirtas šiuolaikinei lietuvių kompozitorių, tarp jų ir klaipėdietės Loretos Narvilaitės, muzikai.
Kodėl uostamiesčio muzikai taip menkai įtraukti į naujo festivalio programą, paprašėme pakomentuoti Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoją, „Permainų muzikos” koordinatorę, kompozitorę bei muzikologę Loretą Narvilaitę.
„Klaipėdos muzikiniai kolektyvai nepasiūlė festivaliui aktualių šiuolaikinės muzikos programų. Uostamiesčio muzikiniai kolektyvai orientuojasi į klasikinės muzikos repertuarą, skirtą plačiajai auditorijai, nes klaipėdiečių muzikinis skonis dar neišugdytas. Tai rodo ir gana mažas klausytojų skaičius „Permainų muzikos” koncertuose. Be to, norint atlikti šiuolaikinę muziką – reikia specializuotis, nes muzikos mokyklose atlikėjai mokomi atlikti tik klasikinius kūrinius. Klaipėdiečiai kol kas eina lengvesniu keliu.
O propaguoti Klaipėdos kompozitorių muziką – nėra šio festivalio tikslas”, – trumpai atsakė L. Narvilaitė.
Nėra aukšto lygio muzikantų
Tiesa, Klaipėdos koncertų salė įsipareigojo artimiausius trejus metus kas mėnesį publikai pristatyti po 1-2 klaipėdiečių muzikų projektus. L. Narvilaitė apgailestavo, kad įgyvendinti šį įsipareigojimą nėra paprasta.
„Prestižinė koncertų salė įpareigoja siekti aukščiausios garso kokybės, mes negalime sau leisti lipti į sceną vidutinybėms. Patys kolektyvai supranta savo galimybes ir net nesiūlo mums savo projektų. Klaipėdoje, deja, labai trūksta aukšto lygio muzikantų.
Man atrodo, kad jų trūksta ne todėl, kad muzikos mokyklos, S. Šimkaus konservatorija ar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas neparuoštų, o todėl, kad jauniems, dar studijuojantiems žmonėms nesudarytos sąlygos pasireikšti. Todėl gabiausi muzikantai palieka Klaipėdą ir siekia muzikinės karjeros Vilniuje ar užsienyje”, – samprotavo Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja.
Nauja koncertinė įstaiga, pasak L. Narvilaitės, stengiasi spręsti šią problemą performuodama Klaipėdos kamerinį orkestrą, organizuodama edukacines programas jauniesiems uostamiesčio muzikams.
Tenka pirkti
„Klaipėda, deja, neturi tokio aukšto meninio lygio kolektyvo, kuris visada surinktų pilnas sales žmonių, daug koncertuotų šalyje ir užsienyje”, – sutinka ir Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nojolė Laužikienė.
Šią spragą „užkamšyti” Klaipėdos miesto Taryba šiemet priėmė netradicinį sprendimą – už 200 tūkst. litų nusipirko kauniečio smuikininko V. Čepinskio suburtą Lietuvos teatro ir muzikos akademijos absolventų styginių ansamblį, kad šis pasivadintų „Camerata Klaipėda” ir savo programomis atstovautų Klaipėdos kultūrai.
Nors „Camerata Klaipėda” negroja nė vienas klaipėdietis, meras Rimantas Taraškevičius ir N. Laužikienė tikina, jog tai – miesto investicija į Klaipėdos įvaizdžio gerinimą, stiprinant kultūros pozicijas.
„Camerata Klaipėda” surengti koncertai šiemet išties susilaukė išskirtinio uostamiesčio visuomenės dėmesio, kaip ir žadėjo kolektyvas dalyvavo multikultūriniame nebylaus kino ir muzikos projekte tarptautiniame mažųjų kino formų festivalyje „Tinklai”. Šiuo metu „Camerata Klaipėda” vadovas smuikininkas Vilhelmas Čepinskis veda meistriškumo pamokas gabiausiems uostamiesčio muzikos mokyklų ugdytiniams, kurie vėliau gros su garsiuoju ansambliu.
Meras Rimantas Taraškevičius jau dabar neslepia, jog „Camerata Klaipėda” pateisino lūkesčius ir suaktyvino Klaipėdos muzikinį gyvenimą, priversdama „pasitempti” vietinius muzikinius kolektyvus.
Tačiau tai nereiškia, kad į Klaipėdą sugrįžta visų uostamiesčio menininkų garbinami „Alfonso Žalio laikai”, kuomet miesto valdžia skirdama butus, dirbtuves ir darbus į žvejybos uostą priviliojo ir įkurdino inteligentijos sluoksnį.
„Planinės ekonomikos laikai pasibaigė. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, negaliu menininkų paremti ar buto skirti. Tačiau miesto biudžetas leidžia vis daugiau pinigų skirti kultūriniams klausimams spręsti. Dabar mūsų prioritetai – kultūros įstaigų atnaujinimas ir investicijos į aukšto lygio menines programas. Ar tai pasitesins – bus matyti stebint kultūrinių renginių lankomumą”, – sakė meras Rimantas Taraškevičius.
Režisūros importas
„Klaipėdoje nėra šiuolaikiškai mąstančių ir kuriančių režisierių”, – iš savo varpinės menininkų stygiaus problemą kelia Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
„Mūsų teatras turi vieną stipriausių Lietuvoje aktorių trupę. Su ja dirba klaipėdiečiai režisieriai P. Gaidys, A. Vizgirda, aktorius K. Macijauskas. Jų pastatyti spektakliai atranda savo žiūrovą, tačiau norėdami neatsilikti nuo šiuolaikinio teatro procesų – mes privalome bendradarbiauti pačiais geriausiais, ryškiausiais režisieriais iš visos Lietuvos.
Žinoma, kviestiniai režisieriai mums labai brangiai kainuoja, tačiau šios investicijos atsiperka. Oskaro Koršunovo režisuotas M. fon Majenburgo „Šaltas vaikas” – buvo lankomiausias praėjusio sezono spektaklis, po pusmečio jis atsipirko ir pradėjo nešti pelną.
Didžiulio pasisekimo sulaukė ir Dalios Tamulevičiūtės režisuota M. Gavrano pjesė „Viskas apie moteris”. Praeitą sezoną visus spektaklius Klaipėdos dramos teatro mažojoje scenoje lydėjo anšlagai, o spalio 24 d. „Viskas apie moteris” išplaukia į tarptautinę sceną – spektaklis bus rodomas teatrų festivalyje Albanijoje”, – gyrėsi G. Pranckūnas.
Pasak teatro vadovo, režisūros importo politika Klaipėdos dramos teatre bus tęsiama ir šį sezoną. Su režisieriumi O. Koršunovu jau sutarta dėl antro – H. Ibseno „Laukinės anties” pastatymo, režisierius Algirdas Latėnas iki Naujųjų metų ketina užbaigti tris metus klaipėdiečio režisieriaus B. Šarkos vilkintą V. Šekspyro dramą „Karalius Lyras”, Vytautas V. Landsbergis kviečiamas režisuoti uostamiesčio scenoje „Eglę žalčių karalienę”. Numatomas tolimesnis bendradarbiavimas su režisieriais D. Tamulevičiūte, A. Giniočiu, G. Padegimu, deramasi su dramaturgu bei režisieriumi M. Ivaškevičiumi, režisieriais G. Varnu, R. Tuminu, E. Nekrošiumi, maskviečiu M. Ali-Huseinu.
Per didelė rizika
G. Pranckūnas pripažįsta, jog Klaipėdos dramos teatro scenoje labiausiai trūksta jaunimo teatrinių projektų. „P. Gaidys rengia dar vieną aktorių laidą Klaipėdos dramos teatrui. Nežinau, kodėl režisierius neįtraukia trečio kurso studentų į teatro kūrybinį procesą”, – skėsčiojo rankomis Klaipėdos dramos teatro vadovas.
Pašnekovas sutiko, kad būtų šaunu, jei teatro meną Klaipėdos universitete studijuojantis jaunimas Klaipėdos dramos teatro scenoje pristatytų savo eksperimentus.
„Tačiau leisti jaunimui režisuoti spektaklį teatre – per didelė rizika. Nuo 2005 m. sausio 1-osios Klaipėdos dramos teatrui tapus valstybine biudžetine įstaiga – esame priversti vykdyti kiekvieną Kultūros ministerijos parašytą biudžeto eilutę, todėl režisierius turi susirasti mažiausiai 50 procentų lėšų savo pastatymui. O tai jaunam menininkui – labai sudėtinga. Manau, kad šią problemą reikėtų spręsti kuriant specialų paramos kuriančiam jaunimui fondą”, – samprotavo G. Pranckūnas.
Remia jaunimą
Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius, atkreipdamas dėmesį į menininkų stygių Klaipėdoje, šiemet patikslinto kultūros projektų rėmimo iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšų rūšis. Tarp įvairių meninių, kultūrinių, leidybinių, laisvalaikio užimtumo projektų šiemet atskira eilute išskirti jaunimo kūrybos skatinimo projektai.
„Tai reiškia, jog jauni menininkai, peteikę paraišką gali gauti lėšų savo kūrybos debiutui, dalyvavimui festivaliuose, kvalifikacijos kėlimui ir kt. kūrybinei veiklai”, – paaiškino Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Venclovaitė. Paraiškos paramai gauti priimamos iki spalio 17 d.
Skamba optimistiškai. Tik pastarųjų metų paramos kultūros projektams iš Savivaldybės biudžeto suvestinė atskleidžia kiek kitokią situaciją. 2005 metais Klaipėdos savivaldybė skyrė 300 tūkst. Lt lėšų 84 kultūros projektams remti. Tai yra vos trečdalis menininkų prašytos sumos. Pasak Kultūros skyriaus vyr. specialistės R. Venclovaitės per pastaruosius trejus metus paraiškų paramai gauti skaičius augo, o kultūrai skirtas biudžetas mažėjo.
Jurga Petronytė