ES ekspertų išvadoms higienistai ir ekologai nepritaria

Katastrofos nėra

Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė PB sakė, kad jokios katastrofos nėra. Gyventojai ramiai gali poilsiauti ir maudytis oficialiai įteisintuose paplūdimiuose: Lėvenyje ties Piniava ir Nevėžyje prie „Ekrano” užtvankos.

Kodėl ES ekspertai kitos nuomonės? Pasak Z.Tverkutės, ES direktyvose nurodyta daug kartų atlikti vandens kokybės tyrimus. Tačiau kai kurios savivaldybės taupydamos lėšas tyrimus atlieka retai, gal net kartą per metus, ir pateikia duomenis. „Mano manymu, situacija nėra bloga, tačiau politikus ir valdininkus sunku įtikinti, kad būtina skirti lėšų vandens kokybės tyrimams”, – teigė vedėja.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro higienos ekspertas Eugenijus Vilčinskas nesuprato kolegų iš Europos Sąjungos. „Pernai buvome Vilniuje seminare, kur kalbėta, kad Lietuvoje vanduo yra švariausias, dabar teigiama priešingai. Panevėžio apskrityje vandens mikrobiologinės, fizinės ir cheminės taršos rodikliai geri”, – tvirtino higienistas.

Visuomenės sveikatos centro specialistai įpareigoti oficialiai įteisintų dviejų Panevėžio paplūdimių vandens kokybę tirti nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos. Numatyti aštuoni tyrimai kas dvi savaitės. Jeigu stotų kaitresni orai, vandens mėginius reikėtų imti dažniau.

„Miesto paplūdimių mikrobiologinė tarša reikalavimus atitinka 95-100 procentų. Tiriant cheminę taršą labai svarbu išaiškinti galimus naftos produktus, paviršiaus aktyvąsiais sankaupas, dažniausiai atsirandančias nuo skalbiamųjų priemonių, taip pat fenolius. Per trejus metus naftos produktų nebuvo rasta. Fenolių aptikta keliuose apskrities vandens telkiniuose, kai pasitaikė itin karštos vasaros”, – aiškino E.Vilčinskas.

Teršalus pildavo neribotai

Gydytojas kalbėjo, kad maudykloms keliami specialūs reikalavimai. Turi būti užpilta smėlio, įrengtos persirengimo kabinos, tualetai, atskirta vieta maudytis vaikams, ženklai, inventorius. „Reikalavimai aukšti. Visa tai kainuoja, todėl oficialiai įteisintų paplūdimių mieste nedaug, o rajone iš viso nėra. Be to, vienas svarbiausių kriterijų įteisinant paplūdimio teritoriją – maudykloje turi maudytis ne mažiau kaip šimtas žmonių”, – sakė higienistas.

E.Vilčinsko teigimu, mūsų paplūdimiai nėra arti taršos šaltinių, todėl reikėtų džiaugtis vandens kokybe. Smėlyje taip pat nieko neleistino nerasta.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas taip pat ne visiškai pritarė Europos Sąjungos ekspertų išvadoms dėl vandens taršos. „Priklauso nuo to, kada buvo daryti tyrimai ir ar galima juos palyginti. Prieš dešimt metų tarša buvo kur kas didesnė. Sovietmečiu į vandens telkinius buvo pilama neribotais kiekiais nesvarbu ko. Tai sąlygojo ir pakrančių užžėlimą”, – kalbėjo V.Jakštas.

Direktorius priminė, kad Panevėžio valymo įrengimus stengiamasi rekonstruoti. Apskrityje pastatyta nedidelių valymo įrengimų. „Dabar sąvokos „nevalytas vanduo” nėra, yra sąvoka „ne visiškai išvalytas”. Norėtųsi, kad vanduo švarėtų greičiau, procesas dar lėtas, tačiau negalima daryti išvadų gavus vos kelių tyrimų rezultatus. Monitoringas turi turėti sistemą”, – teigė V.Jakštas.

Valentina Žigienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.