Andrius Kubilius: „Besirūpinant viešbučių verslais galima sulaukti ne tik studentų demonstracijų”

Jeigu premjeras neatskleis visų paslapčių, teks inicijuoti specialią Seimo komisiją

Tai, kad premjeras A. M. Brazauskas atsisako viešai atskleisti visas savo šeimos narių valdomo viešbučio veiklos komercines aplinkybes bei sandorių su I. Paleičiku ir jo atstovautomis kompanijomis turinį, mus verčia galvoti, kad neskaidrių sandorių ten yra daugiau nei mes galėjome spėti. Bet kurioje Vakarų valstybėje premjeras jau seniai būtų viešai atskleidęs tokio verslo detales, o jeigu ko nors nesugebėtų įtikinamai paaiškinti, jo partija ar koalicijos partneriai pradėtų galvoti, ar toks asmuo tinka premjero pareigoms. Noriu priminti, kad šių metų pavasarį Čekijos premjeras Stanislavas Grossas, taip pat socialdemokratas, tik šiek tiek jaunesnis, atsistatydino iš pareigų, nes nesugebėjo visuomenei ir savo partijos kolegoms įtikinamai paaiškinti visų aplinkybių, kaip jam pavyko įsigyti prabangų butą. Lietuvoje, atrodo, yra visiškai kitaip. Matyt, kad premjeras tikisi, jog pavyks viską tyliai užgesinti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK), išsaugant paslaptyje vykdytų sandorių turinį. Neturiu pagrindo nepasitikėti šia komisija, nepaisant to, kad jai vadovauja socialdemokratas, tačiau VTEK nagrinėja tik interesų konfliktus, o ne sandorių skaidrumą ir sąžiningumą. Todėl, jeigu artimiausiu metu premjeras neras savyje drąsos viešai atskleisti visų sandėrių detalių, ko mes esame prašę ir raštu, mums teks inicijuoti specialią Seimo komisiją, kurios sudarymo prašė ir pats premjeras. Laiko viešai paaiškinti savo šeimos verslo aplinkybes buvo pakankamai. Manau, kad šios savaitės pabaigoje mes apsispręsime dėl iniciatyvos pradžios, jeigu iki to laiko iš premjero nieko neišgirsime.

Paraiškas branduolinės energetikos konkursui reikia pateikti per 15 dienų!?

Ne vieną kartą raginome premjerą rimtai ir strategiškai svarstyti elektros energetikos ateitį Lietuvoje, taip pat ir branduolinės energetikos ateitį. Kaip paprastai, premjeras į mūsų raginimus numodavo ranka. Tačiau praėjusią savaitę išgirdome žinių, kurios rodo, kad ir branduolinės energetikos perspektyvą Vyriausybė ir premjeras A. M. Brazauskas ruošiasi paversti dar vienu neskaidriu bizneliu ar net ir labai dideliu bizniu, jeigu turėsime omenyje naujos branduolinės elektrinės statybos projekto apimtis. Kai branduolinėje energetikoje skelbiami konkursai, kuriems paraiškas reikia pateikti per 15 dienų, galima tik spėlioti, kuriam iš būsimųjų, bet premjerui jau žinomų nugalėtojų toks konkursas yra rengiamas. Tenka daryti išvadą, kad senoji nomenklatūra prieš pabaigą ima karštligiškai skubėti dar „prasukti” kokį nors biznelį. Šioje vietoje neturiu ką daugiau pasakyti, kaip tik paraginti: premjere Brazauskai, sustokite!

Geriausi Lietuvos universitetai nepatenka į pirmąjį Europos šimtuką

Šią savaitę studentai rengiasi išeiti į gatves ir pasakyti, ką galvoja apie šios Vyriausybės aukštojo mokslo politiką, kuri, kaip ir kitos sritys, tampa vis labiau apverktina. Studijų kokybė tampa tragiška, šalies konkurencingumas, kaip skelbia Pasaulio ekonomikos forumas, krenta, geriausi Lietuvos universitetai pasaulio universitetų reitingų lentelėse nepatenka tarp pirmojo penkiašimtuko, o Europoje – tarp pirmojo šimtuko. Visa tai didele dalimi yra sąlygota ir to, kad prieš porą metų socialdemokratai įgyvendino mūsų kritikuotą populistinę universitetų finansavimo reformą, kuri universitetus paliko ir be pinigų, ir be galimybės tarpusavyje konkuruoti. O be konkurencijos įsigali stagnacija. Studentų demonstracija yra jų atsakas į šios Vyriausybės stagnaciją, trumparegiškumą ir nesugebėjimą spręsti pačių svarbiausių struktūrinių problemų: aukštajame moksle, sveikatos apsaugoje ar užtikrinant viešąją tvarką. Besirūpinant tik viešbučių ar panašiais asmeniniais verslais galima sulaukti ne tik studentų demonstracijų. Kol kas tokias demonstracijas galima laikyti tik skambučiu, raginančiu visą koaliciją pabusti iš premjero diktuojamo stagnacinio miego. Tačiau visų pirma socialdemokratai turi atsiminti, kad nuo tokio žadinančio skambučio yra labai netoli ir iki paskutinio skambučio.

LICS reikaluose mes skiriame pirmininko ir visos partijos reikalus

Artūro Zuoko nesugebėjimas europietiškai spręsti savo asmeninių problemų ne visos liberalcentristų partijos sąskaita pavirto visos partijos milžiniška, gal net ir mirtina problema. Kad taip įvykiai klostysis, bandėme perspėti dar vasaros pradžioje. Tokioje raidoje nėra nieko stebėtina, – Europa, net ir Lietuva yra patyrusi, kad, neišsprendus lyderio problemos, partija atsiduria ties egzistencijos riba.
Su korupcija nėra lengva kovoti, jeigu nenorima apsiriboti vien deklaracijomis. Mes Vilniaus miesto savivaldybės taryboje parodėme, kad nesitaikstysime su jokiomis mūsų narių veiklos dviprasmybėmis. Gaila, kad visi kiti kovotojai su korupcija, pradedant nuo Seimo pirmininko ir baigiant socialdemokratais, kautynėse su korupcija apsiriboja tik deklaracijomis apie pasišventimą moraliai politikai, o savo atstovams savivaldybėje leidžia elgtis „abonentiškai”. Senoji ir naujoji nomenklatūra labai greitai susivienija aplink „abonentinį” kvapą. Todėl, skirtingai nuo Lenkijos, Lietuvoje reikės apsivalyti ne tik nuo senosios pokomunistinės nomenklatūros, bet ir nuo naujosios – „abonentinės” nomenklatūros. Ir tai bus daroma nepaisant to, ar naujoji nomenklatūra mes iš partijos tuos, kurie nebenori gyventi su „abonentiniu” kvapu. Galime pasidžiaugti, kad tokių, ryžtingai kylančių į kovą su abonentiniu kvapu ir dėl to laikinai nukenčiančių, vis daugėja ir „antiabonentinė”, antinomenklatūrinė opozicija stiprėja. Mūsų koalicija su A.Kašėtos vadovaujamais „neabonentiniais” liberalais sudaro tokios opozicijos pagrindą. Ar norės ir kiti prisijungti, pamatysime.
Mūsų bendradarbiavimas su LICS frakcija yra apibrėžtas galiojančio dokumento, kuris galioja ir pasikeitus Liberalų ir Centro frakcijos vadovybei – vietoj A. Čapliko išrinktas A. Kašėta. Jeigu dalis A. Zuoką remiančių Liberalų ir Centro frakcijos narių nutars kurti kitą frakciją, mūsų sutartis su A. Kašėtos vadovaujama grupe liks galioti toliau. Mes siūlysime ir A. Zuoką dar remiantiems Seimo nariams prisijungti prie mūsų sutarties, nepaisant to, kad jie išeis į kitą frakciją. Tokiu būdu mūsų susitarimas galėtų tapti jau nebe dvišaliu, bet trišaliu. Liberalų ir Centro sąjungos reikaluose mes labai aiškiai skiriame pirmininko problemas ir visos partijos reikalus.
O Vilniaus savivaldybėje, kuriai vadovauja LICS vadovas A. Zuokas, situacija priklauso taip pat ir nuo socialliberalų, ir nuo socialdemokratų, iš kurių vieni yra oficialiojoje koalicijoje, kiti nėra, tačiau yra vadinamojoje „abonentinėje” koalicijoje. Pvz., „abonentinėje” koalicijoje yra didelė dalis socialdemokratų, ir jų lyderiai kol kas nerodo jokių pastangų, kad partijos nariai Vilniaus mieste tokiai koalicijai nepriklausytų.