Į antrą prezidento rinkimų etapą spalio 23 dieną lenkai išsirinko du centro dešiniųjų politinių jėgų kandidatus, dalyvavusius „Solidarumo” judėjime. Galutinius rinkimų rezultatus gali nulemti kairiųjų rinkėjai, abu išrinktus kandidatus laikantys įtartinais.
Balsavusių rinkėjų apklausos ir daliniai sekmadienio prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad nuosaikusis liberalas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) surinko maždaug 36 proc. balsų ir turi trijų procentinių punktų persvarą prieš konservatorių Lechą Kačinskį (Lech Kaczynski), tačiau surinktų balsų dalis per maža, kad būtų galima išvengti antrojo rinkimų turo.
Abu lyderiai ryškia persvara pirmauja prieš likusius 10 kandidatų, kas dar kartą patvirtina stipriai išaugusį dešiniųjų Lenkijos politinių jėgų palaikymą, išryškėjusį praėjusio mėnesio rinkimuose į šalies parlamentą.
Pirmadienį rinkos turėtų lengviau atsikvėpti, nes reformų šalininkas D. Tuskas pirmauja prieš L. Kačinskį, visą rinkimų kampaniją žadėjusį apginti gerovės valstybės statusą.
Analitikai tikina, kad antrajame ture bus labai svarbi sekmadienį populistus ir kairiuosius parėmusių rinkėjų nuomonė, ir abu konkurentai stengiasi į savo pusę patraukti dėl ilgo Lenkijos kelio į Europos Sąjungą nusivylusius žmones.
„Antro turo rezultatus gali nulemti tai, kuriam kandidatui pavyks pritraukti daugiau rinkėjų, norinčių, kad jais pasirūpintų valstybė”, – teigė sociologas Edmundas Vnukas-Lipinskis (Edmund Wnuk-Lipinski).
Analitikų teigimu, L. Kačinskio ekonominė programa gali būti labiau patrauklesnė kairiųjų ir populistų rinkėjams nei D. Tusko siūlymai, tačiau kai kuriuos rinkėjus gali atgrasinti arši antikomunistinė konservatorių retorika.
Lenkijos prezidentas turi mažai tiesioginės įtakos ekonominei ir socialinei politikai, tačiau rinkimų rezultatai nustatys naujos koalicijos jėgų balansą ir reformų mastą bei tempą 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
2005-10-10 07:23