Kai kurie krepšininkai, aukštais numeriais pakviesti Nacionalinės krepšinio lygos (NBA) naujokų biržoje, susiduria su sunkumais, į prestižiškiausią čempionatą patekę vos iš mokyklų suolų. Kitiems, atvykusiems iš svetur, prisitaikyti yra dar sunkiau.
Rusas Jaroslavas Koroliovas išgyvena abi šias situacijas. Birželio mėnesį vykusiame naujokų biržos vakare Los Andželo „Clippers” klubas aštuoniolikmetį jaunuolį pakvietė 12 numeriu – aukščiausia pozicija per biržos istoriją, skirta Rusijos atstovui. Šis sezonas J.Koroliovui turėtų būti tikrai sunkus, kadangi jis mokosi žaisti krepšinį profesionaliai gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kalbėdamas svetima kalba.
„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad visi čia kalba kita kalba, – teigė rusas. – Kartais aš tiesiog nuo to pavargstu. Ir kalbėdamas angliškai kartais noriu tiesiog atsipalaiduoti. Visgi visąlaik turiu susikoncentruoti į tai, ką kalbu, nes galiu ištarti ką nors kvailo ar ne tai, ką norėčiau”.
J.Koroliovas angliškai suprato jau būdamas 5-9 metų Kosta Rikoje, kadangi tuo metu ten profesionaliai žaidė jo tėtis Igoris. Krepšininkas po truputį mąsto ir svajoja angliškai, tačiau puikiai prisimena, kaip anksčiau per treniruotes jis išgirsdavo žargoną, kurio anksčiau nebuvo girdėjęs.
„Kai esu tarp vyrukų, kalbančių vien angliškai, aš pradedu pats vartoti tik anglų kalbą. Tačiau tuomet paklausiu savęs, ką aš darau? Juk esu rusas!”.
Pirmiausia „Clippers” vadovai nusprendė, jog rusas turėtų kiek patobulėti užsienyje, bet krepšininkas įrodė savo pajėgumą ir lieka ekipoje.
Vyriausiajam komandos treneriui Mike Dunleavy patinka 213 cm ūgio jaunasis rusas, galintis žaisti gynėjo pozicijoje ir puikiai atakuoti krepšį. Krepšininko trūkumai: silpna gynyba arti krepšio, jėgos trūkumas ir kamuolio valdymo technika.
Padėti sūnui apsiprasti prie gyvenimo naujoje valstybėje į JAV atvyko sportininko tėvai Svetlana ir Igoris Koroliovai. Jaroslavas kasdien mėgaujasi rusišku maistu, žiūri rusiškus filmus pasigardžiuodamas sausainiais, kurių Amerikoje neparduoda. „Aš nežinau, – truktelėjo pečiais Jaroslavas. – Yra tikrai sunku kalbėti apie ateitį, kai dar nesu sužaidęs nė vieno mačo. Nenoriu dabar apie tai galvoti ar tuo labiau kalbėti. Aš tik noriu stebėti, kaip viskas klostysis”.