Sode Pagrindinis darbas šį mėnesį sode – medelių sodinimas. Tačiau slyvas ir kriaušes geriau sodinti pavasarį. Įsigytus jų sodinukus paguldykite, prikaskite ir pridenkite eglišakėmis.
Prieš sodinimą gerai apžiūrėkite medelio šaknis. Jei sodinate į lengvą dirvą pamirkykite karvių mėšlo ir molio skiedinyje. Vaismedžiai sodinami tokiame gylyje, kokiame augo medelyne – žemei nuslūgus šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi.
Uogakrūmiai sodinami 2-3 cm giliau, negu augo medelyne, jų šaknys turi būti gerai apspaustos žemių. Kad vaismedis ar vaiskrūmis prigytų, pomedį reikia gausiai palaistyti ir mulčiuoti durpėmis, šiaudais ar perpuvusiu mėšlu.
Sodą mineralinėmis trąšomis tręškite kasmet, o organinėmis – kas antri metai. 10 kv. m reikia 40-50 kg mėšlo, 400-500 g superfosfato ir 200-300 g kalio druskos. Paskleidus trąšas, dirvą reikia perkasti 25-30 cm gyliu. Jei reikia, kalkinkite. Azotinių trąšų iš rudens nenaudokite.
Žieminių veislių vaisiams leiskite sunokti ant medžių, skinkite tik spalio viduryje ar antroje pusėje. Per anksti nuskinti vaisiai greitai vysta, būna prastesnio skonio.
Sugrėbkite nukritusius lapus, įvairias augalų atliekas ir kompostuokite. Jei turite galimybę, pasigaminkite velėninės žemės. Supjaustytą gabalais velėną dėkite į 75 cm aukščio ir 100 cm pločio krūvą, pavasarį krūvą perkaskite, išberiant 3-4 kg kalkinių medžiagų. Kitą rudenį toks kompostas bus tinkamas naudoti.
Braškyne dar kartą pašalinkite ūsus ir mulčiuokite dirvą, jei to nepadarėte anksčiau. Mulčiui tinka šiaudai, durpės, kompostas ir kt.
Darže
Baikite doroti derlių, o jį nuėmę iš lysvės pašalinkite visus liekanas – jose slepiasi kenkėjai ir ligų sukėlėjai.
Mėnesio pradžioje sodinkite česnakus skiltelėmis – lygioje dirvoje arba lysvėse tarp eilėmis, skilteles įbeskite 5-8 cm gyliu. Rudenį pasodinti česnakai anksčiau subręsta, geriau dera, tik blogiau laikosi per žiemą.
Lapinių kopūstų derlių imkite spalio viduryje. Neišsigąskite, jei gavo šalčio – bus dar skanesni. Tačiau ropinius kopūstus nuimkite dar prieš stipresnes šalnas. Gūžiniai kopūstai nebijo kelių laipsnių šalčio, juos kirskite paskutinėmis spalio dienomis. Spalio viduryje, antroje pusėje šakėmis kaskite morkas, burokėliams svarbu nepažeisti pagrindinės šaknies – greitai pūva, imkite griežčius, geltekles ir kt.
Prieš sukasdami dirvą, pagalvokite apie sėjomainą. Kad nenualintumėte dirvos, kiekvienais metais keiskite daržovių augimo vietą ir kas antri metai tręškite organinėmis trąšomis (mėšlu). Geriausia vieną dalį lysvių patręšti mėšlu, o kitą, jei reikia, pakalkinti. Prieš rudeninį kasimą patręškite ir fosforo bei kalio trąšomis.
Kol dirva neįmirkusi, paruoškite ją daržovių sėjai prieš žiemą. Morkas, svogūnus, ridikėlius, salotas galite sėti spalio pabaigoje. Jei ruduo šiltas – sėkite lapkričio pradžioje, kad sėklos nespėtų sudygti.
Dezinfekuokite šiltnamį. Pašalinę augalų liekanas pakankamai sandarų medinį ar metalinį šiltnamį dezinfekuokite sieros dūmais, stipria vandens srove nuplaukite stulpus, vamzdžius. Jei būta daug ligų, dirvą nupurkškite 0.3 proc. vario sulfato tirpalu ar į 1 kv. m išberkite 100-200 g chlorkalkių. Viršutinį dirvos sluoksnį verta pakeisti nauju (5-10 cm).
Gėlyne
Daugiametes gėles: bajores, flioksus, bergenijas, rykštenes dar galima dauginti. Chrizantemos dauginamos tik pavasarį.
Pats laikas sodinti dekoratyvinius medžius, krūmus. Medžių sodinukų laja jau turi būti suformuota, o krūmus, gyvatvores galima sulyginti pasodinus, galima sodinti rožes (pasodintas pridenkite), hortenzijos gerai žydės, jei bus apkauptos 30 cm žemėm ir gerai pridengtos. Jų nukirpti negalima.
Į paruoštą žemę (kur 4-5 metus nebuvo auginamos) sodinkite tulpes, hiacintus. Iškaskite kardelius, galtenijas, jurginus, kanas (pipytes), frezijas, montbertes, tigrenius. Kardelius ir frezijas reikia gerai išdžiovinti.
Iki pat žemės nupjaukite bijūnų stiebus, vilkdalgių (irisų) stiebus nupjaukite trikampiu 12-15 cm aukštyje. Lauke auginamus ir žiemojančius ciklamenus gerai pridenkite nuo žiemos šalčių.
Dirvą perkaskite įterpiant šviežio mėšlo, superfosfato, išlyginkite, bet nesugrėbkite, kad šaltis ją gerai supurentų. Iš statinių, kur rauginote mėšlą ar fermentavote žoles, išimkite tirščius, sumeskite juos į kompostą, o skystį išliekite ant pasodintų svogūninių gėlių.
Iš verandų, balkonų į kambarius suneškite gėles, įstiklintuose balkonuose dar gali augti žemaūgės chrizantemos.
Kambariuose žydinčias gėles: raktažoles, sanpaulijas, katilėlius laistykite, tręškite. Meilenių nuvytusius lapus pašalinkite, nupjauti žalių lapų negalima. Meilenius laikykite tamsioje apyšiltėje vietoje. Daugumai kambarinių gėlių atėjo poilsio metas, tad laistykite retai, rytais, tiek, kad žemė neperdžiūtų.
Jei norite svogūnines gėles pražydinti žiemą, pats laikas krokus, scyles, tulpes sodinti į vazonėlius.
Mėnesio pradžioje žiemai paruoškite veją. Jei dar nepatręšėte, patręškite rudeninėmis vejos trąšomis, kuriose daug fosforo ir kalio.
noriu paveiksleliu apie svogūnines gėles