Iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto jau ne pirmus metus finansuojamos dvi verslo rėmimo programos, anksčiau vadintos fondais: ūkininkų ir žemės ūkio įmonių bei smulkaus ir vidutiniojo verslo. Šios rėmimo programos tarp verslininkų populiarios – dar metams nesibaigus vienos programos lėšos jau išnaudotos.
Remia kaimo verslus
Šiemet ūkininkų ir žemės ūkio įmonių rėmimo programai iš rajono biudžeto skirta 110 tūkst.litų (pernai – 75 tūkst.litų). Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Vilmos Daukšienės, kol kas panaudoti 53 tūkst. litų.
„Žemdirbiai paramos paprastai prašo prieš didžiuosius pavasario ir rudens darbymečius. Ir dabar registruojame daug prašymų kompensuoti brangių chemikalų, naudojamų piktžolėms naikinti, įsigijimą”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Daukšienė.
Daugiausia prašymų sulaukta dėl glifosatų grupės herbicidų, naikinančių laukuose varputį, pirkimo. Šio chemikalo litras kainuoja apie 20 litų, o vienam hektarui nupurkšti reikia 5-6 litrų. Iš šios paramos programos remiama gana daug sričių: kompesuojamos bankų paskolų palūkanos, draudimo įmokos, naujos žemės ūkio technikos bei įrangos įsigijimas (iš dalies), verslo planų parengimas, švietimas ir mokymas (seminarų, lauko dienų, mokymo kelionių ir kt. organizavimas), netradicinių žemės ūkio verslų rėmimas ir kt. Didžiausia parama šiemet tekusi pieno ūkiui, įsigytos naujos melžimo įrangos kainai iš dalies kompensuoti, – 5762 litai. Pasak V. Daukšienės, iš šios paramos programos imta remti ir kaimo bendruomenių steigimąsi, nes vien dokumentų bendruomenės įregistravimui sutvarkymas kainuoja apie 1000 litų. „Kaimo bendruomenės – tai tie patys ūkininkai ar kaimo verslais besiverčiantys žmonės, kuriems taip pat reikalinga parama, skatinanti vietos iniciatyvas”,- sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Daukšienė.
Buvo ūkininkų, kurie domėjosi, ar gali iš šios programos gauti kompensacijas dėl vasaros audrų suniokotų pasėlių. Iš viso Klaipėdos rajono ūkininkai ir žemės ūkio įmonės dėl gamtos stichijos patyrė 3,26 mln. litų nuostolių. Tačiau, anot V. Daukšienės, kol valstybėje nėra paskelbta, kad žemės ūkis nukentėjo nuo stichinės nelaimės, tokios paramos ūkininkams teikti nevalia. Tačiau administracija rengia pasiūlymą rajono Tarybai, kad padedant nukentėjusiems žemdirbiams, jie būtų atleisti nuo žemės ir žemės nuomos mokesčio – iš viso susidarytų apie pusė milijono litų.
Verslo fonde – nei lito
Smulkaus ir vidutiniojo verslo rėmimo programai šiemet iš rajono biudžeto teko 50 tūkst.litų (pernai – 30 tūkst.litų). Šiuo metu, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Vilmos Daukšienės, lėšų šiame fonde jau nebeliko. „Sulaukėme išties daug prašymų, todėl visi pinigai buvo paskirstyti dar pavasarį. Visi verslininkų pareiškimai, išskyrus vieną, buvo patenkinti. Vieną pareiškimą atmetėme dėl to, kad verslininkė jau buvo gavusi paramą pernai metais”,- sakė V. Daukšienė. Prieš keletą metų verslo paramos fondu verslininkai mažai naudojosi, lėšos būdavo neišnaudojamos, pinigai grąžinami atgal į biudžetą. Prieš porą metų pakoregavus fondo nuostatus, tapo lengviau gauti paramą verslui organizuoti. Pasak V. Daukšienės, ir pernai buvo tiek daug pareiškimų, kad pritrūko lėšų. Iš šios paramos programos remiami paslaugų ir gamybos verslai, išskyrus prekybą. Šiemet paramą gavo daug kaimo turizmo sodybų, kirpyklų, medienos apdorojimo, statybos įmonių, pirkusių gamybos įrangą, taip pat buvo remiamos mokymosi programos.
Jolanta Beniušytė