Po valymo – sugadinti rūbai

Drabužį iš cheminės valyklos atsiimti atėję žmonės neretai nustemba – daiktas jiems grąžinamas gerokai susitraukęs, ant jo atsiranda nematytų dėmių, dirbtinė striukės oda – suskilinėjusi.

Cheminės valyklos „Joglė” direktorė Ilona Saveikytė „Klaipėdai” teigė, kad su klientais jos darbuotojos dirba „ant pasitikėjimo”. „Pasitaiko tokių drabužių, kurių negalima nei skalbti, nei valyti. Juos vadiname „vienkartiniais”. Gamintojai pirkėjus apakina prekės išvaizda, tad šie net pamiršta pasižiūrėti, kas parašyta etiketėje. Tokius drabužius priimame be garantijos, kad valymas pavyks sėkmingai”, – aiškino I.Saveikytė.

Pasak specialistės, kartais garantijos neduodama ir tiems drabužiams, kurie pagaminti iš abejotinos kilmės medžiagų arba kai jų spalvos tarpusavyje kontrastuoja. „Niekas negali garantuoti, kad dvi kontrastingos spalvos – pavyzdžiui, juoda ir balta – nesureaguos, ir drabužis nebus nepataisomai sugadintas. Kartais suskilinėja neaiškios kokybės striukės oda”, – pasakojo I.Saveikytė.

Valstybinės ne maisto prekių kokybės inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė dienraščiui sakė, kad valyklose dirbančios drabužių priėmėjos turėtų įvertinti gaminio būklę, perspėti klientą, kurios dėmės gali neišsivalyti, pažymėti visas pastabas kvite. Specialistės teigimu, kvitas ir yra garantijos talonas, kuriame užkoduoti drabužio ypatumai. Kiekvienoje valykloje turi kabėti kvito kodų iššifravimo lentelė.

R.Bučinskienė sakė su valyklomis reikalų turėjusi ne kartą. „Kiekvienais metais pasitaiko skundų. Būna, kad drabužis išvalytas nekokybiškai, lieka dėmės, šalia jų atsiranda naujos, audinys šviesėja. Dažniausiai ginčai išsprendžiami klientų naudai”, – tvirtino ji.

Tačiau inspektorė įspėjo, kad neretai dėl nekokybiško valymo būna kalti ir gamintojai, kurie klaidingai nurodo drabužio savybes jo etiketėje. Moteris prisiminė atvejį, kai apkaltinti parduotuvės darbuotojai kreipėsi į gamyklą, kurioje buvo pripažinta, kad etiketės buvo supainiotos. Tąkart nuostolius padengė gamintojai, o ne valykla.

R.Bučinskienė sakė, kad, kilus abejonėms, ar drabužis gali būti valomas, priėmėjos turėtų iš kliento reikalauti raštiško sutikimo, kad po nesėkmingo valymo jis pretenzijų neturėsiąs.

Paklausta, ar žmogus galėtų reikalauti, kad prieš valymą drabužis būtų įvertintas tam tikra suma, inspektorė sakė, kad tai turėtų būti daroma, bet valyklos tokių įvertinimų vengia. „Jeigu po valymo klientas turi pretenzijų, jis turėtų pristatyti pirkimo čekį. Kadangi drabužis yra dėvėtas, krenta ir jo vertė. Todėl ginčo atveju valyklos kompensuoja tik dalį drabužio kainos”, – aiškino R.Bučinskienė.

Arnoldas Remeika

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.