Kiek obuolių nukrisdavo ant obuoliautojų galvų, bet tik vieną kartą jis pataikė ant tos protingosios, kuri suvokė, jog obuolys niekuo dėtas – dėl gumbo „kaltas” visuotinis traukos dėsnis. O kiek lėktuvų turėtų nukristi ant Lietuvos pievų, kad pagaliau suprastume: žioplį ir bažnyčioje, t. y. laisvoje šalyje, muša?
Tiesa, ir vieno smigtelėjimo pakako, jog paaiškėtų daug įdomių dalykų. Pirma, Lietuvos oro erdvė nepakankamai apsaugota: ją saugojo stikliuko mėgėjai ir plepiai (kai oro pajėgų vadas, kaip teigia jį atleidę viršininkai, buvo toks, negi pavaldiniai – vien abstinentai ir nebyliai?). Be to, Seimas šykštėjo finansavimo. O gal gautos lėšos buvo ne visai tinkamai panaudojamos? Tik taip atsargiai spėlioju prisiminusi, kad lietuviai būtent nuo unitazų pradėjo „įsisavinti” atominės jėgainės uždarymui kaupiamas lėšas, o ir teismai ne ką geriau elgėsi su jiems tekusiais pinigais. Jei kariūnams nepatinka tokios spėlionės dėl lėšų, skirtų saugumui užtikrinti, panaudojimo, po dabartinio konfūzo jie patys turėtų reikalauti, kad būtų sudaryta valstybės ar Seimo komisija, kuri patikrintų ir kariuomenės kadrų rengimą, ir jų atranką į atsakingas pareigas, ir tai, kaip buvo elgiamasi su mokesčių mokėtojų pinigėliais bei NATO parama.
Antra, žiopliai pasirodė esą ne tik Lietuvos kareivėliai, bet ir NATO sakalai arba vanagai, kaip juos mėgsta vadinti rusų „diplomatai”. Juk NATO, o ne Lietuvos kariškiai suplanavo tokį vangų reagavimo į oro erdvės pažeidėjus mechanizmą, kuris leido rusų skrajūnui akėti mūsų valstybės padangę skersai išilgai, kol pagaliau pats nusmigo, nesulaukęs NATO atkirčio ar bent patikrinimo. Gal vokiečių lakūnai tikrai pasirodė esą vikresni, nei jiems numatyta taisyklėse, bet šaukštai jau buvo popiet… Ne veltui rusų kariškiai visa burna juokiasi iš tokių Lietuvos sargų ir gynėjų, o šie tik mieguistai moko mandagumo, bet ne NATO saugomos erdvės pažeidėjus, o mus, nukentėjusiuosius, kam per didelį triukšmą keliame. Girdi, juk nieko neatsitiko, ko čia tarptautinę ramybę, NATO ir Rusijos draugystę drumsčiate…
Tokia jau yra logika visų, kuriems patikėta rūpintis ne savo, o svetimo kailio saugumu. Mūsų policija, kai skundžiamasi kaimyno ar sutuoktinio agresyvumu, irgi tik guodžia: juk nieko neatsitiko, dar neužmušė. Tarsi žuvusiajam policijos (ar NATO) apsauga būtų reikalingesnė nei gyvajam…
„Sunku akmenėliui, kad ant jo važiuoja, sunkiau našlaitėlei, kad ant jos meluoja, – dainavo senieji lietuviai, o naujieji galėtų pridėti: – Dar sunkiau laisvos ir nepriklausomos Lietuvos visuomenei, kai ne tik „ant jos”, bet ir jai meluoja”.
Beje, rusų melas, galintis kelti juoką, kelia ir įtarimų. Iš pradžių jie tikino, jog naikintuvas buvo neginkluotas, o pilotas – vos ne geriausias Rusijos karo lakūnas, dabar aiškina, kad ir pilotas nepatyręs, mažai skraidęs, ir naikintuvas pasenęs, iš įvairių kitų lėktuvų (gal ne tik iš jų, gal nuolaužose galima rasti ir bulvių kombaino, sulčiaspaudės ar paspirtuko dalių?) detalių sulipdytas. O tokią kiuženą negaila ir Lietuvoje palaidoti, kad tik pademonstravus Rusijos (ir ne vien jos) visuomenei, jog NATO skydas – kaip skylėtas rėtis…
Ir pademonstravo! Netyčia? Grįžkime į straipsnio pradžią…
Jūratė Laučiūtė