Grimzta į praeitį tie laikai, kai stipriausių Lietuvos futbolo komandų – Vilniaus „Žalgirio” ir Klaipėdos „Atlanto” – pagrindą sudarė kauniečiai. Dabar Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse mūsų miestui atstovauja vos viena ekipa – FBK „Kaunas”, tačiau ir jos garbę gina daugiausia iš svetur atvykę žaidėjai.
Vis mažiau Kauno atstovų kviečiami į šalies rinktines. Nacionalinėje komandoje rungtyniauja tik Aurelijus Skarbalius, jaunimo rinktinėje iki 21 metų (U-21) epizodiškai žaidžia Šarūnas Kilijonas, Artūras Rimkevičius, Gediminas Vičius, U-19 – Vytautas Griškevičius.
Neseniai vykusiame Europos jaunių iki 17 metų (U-17) atrankos turnyre Kaunui neatstovavo nė vienas futbolininkas.
Nors Kaunas turi geriausią stadioną, ne tik Lietuvos nacionalinė, bet ir U-17 rinktinė nusprendė rungtyniauti kituose miestuose, nes komandose nėra kauniečių.
„Kauno diena” pasiteiravo specialistų, kodėl susidarė tokia padėtis.
Reikia burti naują grupę
Julius Kvedaras, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius: –
Sovietiniais laikais buvo sporto internatai, kurie rengdavo aukštesnio meistriškumo sportininkus. Juose besimokantys vaikinai suprasdavo, kad jiems reikia patekti į meistrų komandas. Dabar Futbolo mokyklos, ypač Kauno, nerengia aukšto meistriškumo žaidėjų.
Futbolo maniežas Kaune pastatytas prieš ketverius metus, sąlygos treniruotis buvo geros, tačiau U-17 rinktinėje nėra nė vieno kauniečio. Futbolo mokykla apkerpėjusi, jai svarbiausia respublikinėje įskaitoje taškais aplenkti Vilnių.
Kai Lietuvos U-17 rinktinė Marijampolėje žaidė Europos čempionato atrankos varžybas su serbais, man buvo apmaudu. Lietuviai nepademonstravo jokio vyriškumo, „jugai” vienu metu iš mūsiškių net tyčiojosi. Seniai nepatyriau tokios gėdos. Komanda sugebėjo įveikti tik Maltą, nors turėjo idealias pasirengimo sąlygas. Trūko tik paukščių pieno.
Futbolo mokyklų treneriai turėjo atvykti žiūrėti čempionato rungtynių ir atvesti savo auklėtinius, tačiau aš jų nemačiau. Treneriai nuolat turi tobulintis, lankyti įvairius kursus. Deja…
Prie Futbolo mokyklos Kaune mėginsime suburti dvylikamečių grupę, nes tie žaidėjai, kuriuos dabar parengia treneriai, nepateisina vilčių. Tai būtų kaip Futbolo internatas, kurio auklėtiniai gautų visą išlaikymą, juos du kartus per dieną treniruotų geri specialistai.
Kiemo interesai – neobjektyvūs
Laimis Bičkauskas, Kauno futbolo mokyklos direktorius:
– Yra kelios priežastys. Pirmoji – sporto bazių trūkumas. Prieš kelis metus Kaune įrengta gera futbolo bazė, o anksčiau mažus vaikus atrinkti tekdavo Aušros gatvėje buvusiame kino teatre. Sąlygos tada buvo labai prastos, todėl tėvai nenoriai leisdavo atžalas į futbolo treniruotes.
Dabar laikai pasikeitę. Anksčiau vaikai pasitenkindavo bet kokia aikšte ir noriai žaisdavo futbolą. Kitos sporto šakos galėjo pasigirti geresnėmis bazėmis, todėl tėvai vaikus mieliau leisdavo į krepšinio treniruotes. Buvo toks laikotarpis, kai futbolo trenerių galimybės buvo ribotos, nes jie negalėjo pritraukti sportui gabių vaikų. Kituose miestuose, rajonuose krepšinis nepritraukia tiek daug vaikų kaip krepšinio sostinėje Kaune.
Kita priežastis, dėl kurios susiklostė tokia situacija, beatodairiškas buvusio Futbolo mokyklos vadovo reikalavimas siekti tik pergalių net iš pačių jauniausių grupių. Treneriai būdavo įspeisti į kampą, jie bet kokiomis priemonėmis stengdavosi pasiekti pergalę, nežiūrėdavo, kaip berniukus išmokyti futbolo pagrindų.
Tenka pripažinti, kad mūsų treneriai buvo garbingo amžiaus, nenorėjo ieškoti naujovių. Dabar treniruočių metodika yra labai pasikeitusi, mes iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) gauname daug informacijos, naujų metodinių patarimų. Todėl dabar reikalai žymiai pagerėjo. Jaunesni Kauno futbolininkai – nuo trylikos metų ir jaunesni, Lietuvoje yra tarp geriausių. Kodėl? Todėl, kad buvo geresnė atranka, o ir treneriai dirba geriau.
Paminėsiu dar vieną priežastį, dėl kurios Kauno vaikinų nėra šalies U-19 ir U-17 rinktinėse. Negera tokia tendencija, kai vadovauti Lietuvos rinktinei skiriamas kurio nors miesto treneris, turintis savo grupę. Tada jis labiau paiso savo kiemo interesų ir nebūna iki galo objektyvus. Manau, kad U-17 ir U-19 rinktinėse turėtų būti vienas kitas kaunietis.
Europos šalyse, kuriose futbolas populiarus, federacijos vadovauti rinktinėms paskiria neutralius trenerius. LFF turėtų rasti lėšų, kad vadovauti rinktinėms galėtų treneriai, neturintys savo miestuose vaikų grupių. Taip yra Lenkijoje, kur treneris atsakingas už dvi rinktines – U-19 ir U-17. Jis atlieka selekcinį darbą, važinėja į varžybas, stebi, kaip vaikai tobulėja, kviečia kandidatus į peržiūras, pataria miestų treneriams, koks futbolininkas kokioje pozicijoje turėtų žaisti.
Jau daugiau nei metai dirbu Futbolo mokyklos direktoriumi. Per tą laiką atjaunėjo trenerių kolektyvas, treneriai pakeitė požiūrį į darbą. Energingai dirba neseniai mūsų kolektyvą papildę treneriai Artūras Ruževskis, Vytautas Vaškūnas, Dainius Bučma, Marius Makštutis. Rokų vidurinėje mokykloje su grupe puikiai dirba mokytojas Audrius Sniečkus. Po 3-4 metų pamatysime darbo vaisius.
Vien bazių nepakanka
Romanas Levinskas, Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentas:
– Vienas iš faktorių, lemiančių futbolininkų meistriškumą, yra infrastruktūra. Kaunas šioje srityje padarė nemažai, į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną investuota daug milijonų. Jis Lietuvoje yra geriausias.
P.Vileišio aikštėje yra ir Futbolo maniežas, ir dirbtinės dangos aikštė. Dabar dar rengiamas maniežas ir dvi dirbtinės dangos aikštės. Dar keturios futbolo aikštės bus įrengtos Neries krantinėje.
Meistriškumą lemia ne tik infrastruktūra. Geros pamainos Kaune kol kas mes nematome. Dėl to kalta ir Futbolo mokykla. Futbolo bendruomenė jai turi daug priekaištų. Man, kaip Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentui, nemalonu, kad nacionalinėje Lietuvos rinktinėje iš kauniečių žaidžia tik Aurelijus Skarbalius, U-21 – trys miesto atstovai, o jaunesnėse rinktinėse vos vienas kaunietis.
Žaidėjų meistriškumui didžiausią įtaką turi treneriai. Kol jie nepradės rimtai dirbti, ugdyti naujus futbolo talentus, tol nebus žaidėjų, kurie gins rinktinių garbę. Kol kas Kaune užsiimama tik futbolo masiškumu.
Man skaudu, kad į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną įdėta daug pinigų, jis atitinka tarptautinius reikalavimus, yra geriausias Lietuvos stadionas, tačiau nacionalinė rinktinė jame nežaidžia. Kai Vilnius turės geriausią stadioną, mes tik džiaugsimės, kad rinktinė rungtyniaus sostinėje. Tačiau dabar svečius priimti ir juos pagerbti turime geriausioje sporto bazėje, o ne „Vėtros” stadione.
Kai klubai pradės rimtai ugdyti pamainą, o Futbolo mokykla prioritetu laikys ne masiškumą, o talentų paiešką, reikalai pagerės. O kol kas padėtį, kai dviem rinktinėms – U-19 ir U-17 – atstovauja vienas kaunietis, pavadinčiau tragiška.
Praėjusį rudenį Kauno futbolo mokyklai pradėjo vadovauti naujas direktorius Laimis Bičkauskas. Dar per anksti vertinti jo darbo rezultatus. Reikia laiko.
Valdas Kasperavičius