Naujoji pensijų kaupimo sistema pradėjo trečius veiklos metus. Specialistai džiaugiasi, kad ji gerai sustyguota. Kaupimo rezultatai, žmonių aktyvumas pranoko lūkesčius. Tuo tarpu ekspertai įspėja, jog visa pensijų turto investavimo rizika krenta ant būsimųjų pensininkų pečių. Jie kalba apie būtinybę pradėti diskusijas apie papildomas saugumo bei garantijų sistemas. Nerimą kelia ir nepakankama specialistų, kurių rankose mūsų pinigai, kvalifikacija.
Jau tapo istorija
Pirmąsias sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis mūsų šalies gyventojai pradėjo pasirašinėti 2003 metų rugsėjį. Iš pradžių sunkokai įsibėgėjusi reforma palaipsniui įgijo vis didesnį pagreitį. Šiuo metu naujojoje sistemoje dalyvauja 684 tūkst. asmenų, 54 proc. visų apdraustųjų „Sodroje”.
„Tai labai geras rezultatas lyginant su kitomis šalimis, ypač turint galvoje, kad Lietuvoje šis žingsnis yra savanoriškas”, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė. Jos teigimu, sistema veikia be priekaištų, tačiau žvelgiant į ateitį reikia įvertinti rezultatus ir garantijas.
Pagal pasirašytų pensijų kaupimo sutarčių skaičių, absoliutūs lyderiai yra Druskininkų gyventojai – 92 proc. visų apdraustųjų. Labiausiai atsilieka Širvintų rajonas, kur pensijos dalį kaupti ryžosi vos apie trečdalį gyventojų. Kaune sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis sudarė tik 39 proc. gyventojų, Šiauliuose – 45 proc., Klaipėdoje – 54 proc., Vilniuje – 56 proc., o Alytuje – net 80 proc.
Aktyviausiai kaupimo sistemoje dalyvauja asmenys nuo 25 iki 34 metų amžiaus – 73 proc. visų apdraustųjų, iki 25 metų amžiaus – 70 proc. apdraustųjų. Mažiau aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės. Iš vyresnių nei 55 metų amžiaus sutartis pasirašė vos 5 proc. „Sodros” duomenimis, jau yra 19 asmenų, kuriems suėjo pensinis amžius ir jie jau gauna išmokas. Jie gavo visą savo sukauptą sumą iš karto.
Pasak A.Morkūnienės, daug naujosios sistemos dalyvių gauna ypač mažas algas. Dauguma rinkosi mišrius pensijų fondus. Jaunesni žmonės, uždirbantys apie 2,3 tūkst. litų, renkasi akcijų fondus, tačiau linkusiųjų rizikuoti nėra daug. Įdomu, kad nėra populiarūs ir konservatyvūs pensijų fondai.
Sukaups penktadalį pensijos
Pensijų fondo priežiūros institucijos, Vertybinių popierių komisijos, pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad iš pensijų kaupimo sistemos žmonės gali tikėtis gauti apie 20 proc. savo būsimosios pensijos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 pensijų fondai, juose sukaupta 255 mln. litų. Šešios bankų valdymo įmonės turi 16 pensijų fondų, kuriuose yra 213 mln. litų, arba 84 proc. viso pensijų turto. Penkios gyvybės draudimo bendrovės yra įsteigusios 11 pensijų fondų, o juose yra 42 mln., arba 16 proc. pensijų kaupimo dalyvių įmokų.
Labai svarbu, kokie specialistai valdo mums priklausantį pensijų turtą. „Jų patyrimas, išsilavinimas lemia, kaip sėkmingai bus investuojami jiems patikėti pinigai. Rezultatai nėra džiuginantys. Tik pusė darbuotojų turi 3 metų patirtį finansų rinkoje, o tarptautinius sertifikatus – tik vienetai. Tokio išsilavinimo turto valdytojų užsienio šalyse gal niekas nė neprileistų prie pensijų turto”, – svarsto V.Poderys.
Trečdalis pensijų fondų lėšų yra investuojamos į akcijas, 62 proc. – į obligacijas. V.Poderio vertinimu, pensijų fondai naudoja pakankamai skirtingus investavimo instrumentus, vidutiniškai po 40, o tai leidžia patikimai valdyti riziką. Tik 27 proc. pensijų fondo turto lieka Lietuvoje. „Gal ir liūdna makroekonomine prasme, bet gerai saugumo požiūriu. Tik 2 proc. turto investuojama ne ES šalyse”, – sako V.Poderys.
Pensijų fondų, kuriuose vyrauja obligacijos, pajamingumas per metus siekė 5,4 proc. Tų, kuriuose vyrauja akcijos – net 46 proc. Vidutinis pensijų fondų pajamingumas siekia apie 11,8 proc., tai labai geras rezultatas. Kuo rizikingesnė investicija, tuo didesnis jos pajamingumas.
„Situaciją vertinu optimistiškai. Dalyvių skaičius labai didelis, administravimo mokestis – vidutinis, pajamingumas daugiau nei patenkinamas, turint galvoje, kad dirbama tik metus, investicijų išskaidymas – patenkinamas, negauta rimtesnių skundų, lėšos nedingo, infrastruktūra kol kas dirba be priekaištų”, – apibendrina V.Poderys.
Saugumas ir rizika
Daugiausiai grėsmių kelia rizikos paskirstymas. Didžiausia rizika susijusi su pasitraukimo iš fondo laikotarpiu. Jei, suėjus pensiniam amžiui, investicijų vertė bus smukusi, o finansų rinkoje tai tikėtina, nes ji nuolat svyruoja, žmogus gali prarasti nemažą dalį sukauptos pensijos. Šis pavojus nėra eliminuotas, kritikuoja V.Poderys.
Šis aspektas turėtų diktuoti fondo pasirinkimą. Jaunystėje finansų ekspertai pataria investuoti į rizikingesnius, tačiau didesnį pelną nešančius fondus, o artėjant senatvei rinktis mažiau rizikingus konservatyviuosius fondus. Tuo tarpu statistika rodo, kad net tie, kuriems iki pensijos dar 20 metų, linkę rinktis mažiau rizikingus fondus.
V.Poderys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visa rizika gula ant pensijų kaupimo dalyvių pečių. Fondų valdytojai įsipareigoja tik sąžiningai ir profesionaliai valdyti pinigus, patikėtus jiems, ir daugiau nieko. „Lieka atviras klausimas, ar rizika paskirstyta optimaliai ir ar ji iš viso paskirstyta”, – svarsto pašnekovas.
Jo teigimu, sklando santykinio pajamingumo užtikrinimo idėja, tokia praktika taikoma kai kuriose šalyse. A.Morkūnienė sako, kad reikia galvoti apie sistemos stiprinimą, tartis, ar didinti jos saugumą. Šiuo metu labiausiai rizikuoja žmogus, reikėtų svarstyti, ar šio santykio nevertėtų keisti.
Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas kalbas apie saugumo didinimą vertina atsargiai: „Manau, kad šiandien ką nors keisti nėra pagrindo. Žmonių turto apsauga yra visapusiška, investavimo rezultatai sėkmingi, o bet kokie pakeitimai tik pabrangintų reformą”.
Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius laikosi panašios nuomonės: „Sistema veikia gerai. Tobulėjimui ribų nėra, bet nemanau, kad reikia kardinalių pakeitimų, apie kokius kalbama. Papildomos saugumo garantijos, garantuotos išmokos kelia dar didesnę riziką, o ne ją mažina. Būtent tokia sistema buvo kalta dėl užsienio pensijų fondų bankrotų”.
Giedrė Budvytienė