Pirmą kartą Lietuvos oro padange dirižabliu skridusieji buvo sužavėti erdvės ir laisvės pojūčio
„Neapsakomas laisvo pojūčio jausmas! – švytėjo UAB „Festo” biuro vadovė Aida Kundrotaitė. – Ar buvo baisu? Kai sėdėjau ramiai – ne, tačiau, norėdama pažvelgti žemyn, neslėpsiu, baimę jutau. Vis dėlto veikė savisaugos instinktas. Tačiau vaizdas po kojomis buvo nuostabus!”
Skrido 200 metrų aukštyje
Pirmadienio vakarą kauniečiai ir miesto svečiai pirmą kartą Lietuvos padangėje pamatė neįprastą žmogaus sukonstruotą kūrinį: karšto oro pripildytą 40 metrų ilgio, 12 metrų pločio dirižablį, jo išradėjo grafo Zepelino garbei dar vadinamą „cepelinu”. Pirmieji penkiolika žmonių, išbandę skrydį „cepelinu”, nusileido ant žemės švytintys ir patenkinti.
„Jėga! Dar maloniau, nei skristi oro balionu. Ten jautiesi tarsi obuolys krepšyje, čia labiau jauti atvirą erdvę. Skridome 200 metrų aukštyje, matėme žmogeliukus, Santaką, Nerį, nuostabius Kauno vaizdus – tikino „Festo” pardavimų vadovas Rimvydas Kisielius. – Oro balione esi labiau priklausomas nuo vėjo, dirižablyje – daugiau nuo piloto, nes galima nuskristi kur nori”.
Pirmadienio vakarą „cepelinas” atliko penkis maždaug po 15 minučių skrydžius. Tiesa, vakar anksti ryte, tekant saulei, „Festo” dirižablis nepakilo: sutrukdė oro sąlygos – liūtis.
„Geriausia juo skristi patekant ir leidžiantis saulei, nes tuomet mažiausiai termikų – oro srovių. Geriausia, kai visiškai nėra lietaus, o vėjo greitis – tik 1 metras per sekundę”, – aiškino nekart ir oro balionu skraidęs R.Kisielius.
Tilpo į dviejų kubinių metrų krepšį
Pirmą kartą virš Lietuvos padangių pakilęs „cepelinas” pirmadienio popietę atvežtas iš Rygos, o ten – iš Talino. Į Estiją Vokietijai priklausantį dirižablį lydėjo pilotų komanda – vokietis ir 4 olandai, kurie atvyko iš Helsinkyje surengtų „Worldskills 2005” varžybų.
3000 kvadratinių metrų tūrio vertikaliai kylantis „Festo” karšto oro „cepelinas” gali skraidinti keturis žmones: pilotą ir tris keleivius. Maksimalus svoris – 900 kilogramų. Iš Rygos į Kauną atvykusioje mašinoje su priekaba dar nepripūstas 40 metrų ilgio balionas tilpo į… 2 kubinių metrų krepšį. Tiesa, 4 metrų ilgio „krepšys” – kabina keleiviams su saugos diržais, ausinėmis nuo 65 arklio jėgų „Rotax” variklio keliamo ūžesio, platforma vaizdo kamerai – užėmė daug daugiau vietos. Pirmąjį skrydį virš Kauno pilotavo profesionalas iš Olandijos.
Pakilęs virš Santakos, po to nuskridęs virš „Kauno grūdų”, „cepelinas” grįžo į tą pačią vietą. Pasirengti skrydžiui bei pripūsti karšto oro užteko vienos valandos.
Pasiekia 40 kilometrų greitį
Pirmieji suslėgto karšto oro balionai buvo pradėti naudoti 1980 metais. Ventiliatoriaus sistema, o vėliau oro sraigto sūkurio srautu baliono kupole palaikomas ir valdomas slėgis. Degiklis uždengtas kupole. Naudojant įprastą karšto oro balionų medžiagą ankstyvieji slėginiai balionai negalėjo išlaikyti aukštų vidinių slėgių, tačiau, pradėjus naudoti labai tvirtą nailoninį audinį, 3 kartus padidėjo slėgis.
Dauguma šiuolaikinių karšto oro balionų – slėginiai. Tradicinis jų skrydžio laikas – nuo 45 iki 70 minučių. Į Lietuvą atskridęs „Festo” karšto oro balionas-dirižablis „AS 105 GD” buvo išbandytas Acheno technikos universiteto vėjo tunelyje. Maksimalus jo greitis – 40 kilometrų per valandą.
Numatoma, kad šiandien „Festo” „cepeliną” galės pamatyti ir išbandyti vilniečiai. Ketvirtadienį, po dar vieno numatomo skrydžio Vilniuje, įspūdingas padangių „kūnas” bus išvežtas į Birštoną, kur vyks oro balionų fiesta.
Darius Sėlenis