Bažnyčios įvesta prievolė – per sunki

Įžvelgusi bažnyčios norą pasipinigauti iš vaikų rengimo Pirmajai komunijai, dvi dukras auginanti panevėžietė pasipiktino Vyskupų konferencijos nustatyta tvarka.

Save katalike laikanti moteris nusprendė turinti teisę viešai pakritikuoti bažnyčią.

Kai Editos Novoruckienės vyresnioji dukra, darželio-mokyklos „Saulutė“ ketvirtokė, parnešė namo tikybos mokytojos įduotą lapelį, kuriame informuojama apie pasiruošimą Pirmajai komunijai, moteris taip supyko, jog iškart surinko Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko telefono numerį.

Aukštam dvasininkui E.Novoruckienė išklojo nesuprantanti, kodėl turėtų kiekvieną sekmadienį su dukra lankytis bažnyčioje ir paaukoti 30 litų.

Moksleivės motina įsitikinusi, kad atlyginimą už savo darbą gaunanti tikybos mokytoja per ketverius metus turėtų vaikus išmokyti Dešimties Dievo įsakymų ir pagrindinių maldelių, tai yra paruošti juos Pirmajai komunijai.

Išgirdusi, kad per tikybos pamokas vaikai sakramentams nerengiami, E.Novoruckienė neatlyžo ir toliau atakavo Jo Ekscelenciją klausimais.

J.Kaunecko ji teiravosi, kodėl vienuolės ir bažnyčiai pasišventusios moterėlės nebemoko vaikų tikėjimo tiesų už ačiū, kaip būdavo sovietiniais metais.

„Kai vyskupas pasakė, jog ir joms reikia valgyti, padėjau ragelį. Man ne 30 litų gaila, o skaudu, kad pasirengimas Pirmajai komunijai yra tarsi sukomercintas“, – „Panevėžio rytui“ guodėsi moteris.

Stiprina šeimos ryšį su bažnyčia

Vyskupas J.Kauneckas „Panevėžio rytui“ sakė apgailestaująs, kad jam skambinusi moteris nepanoro ateiti ir padiskutuoti su juo šiuo klausimu išsamiau.

Pasak dvasininko, į katalikų tikybos mokymo programą yra įtraukti tik bendrieji tikėjimo pagrindai, o sakramentams vaikai ruošiami ne mokyklose, bet prie parapijų.

Anksčiau būdavo kitaip. Susitaikymo (Atgailos) ir Eu-charistijos (Komunijos) sakramentams vaikai buvo rengiami mokykloje. Tikybos mokytoja kelis kartus nuvesdavo juos į bažnyčią, supažindindavo su parapija, liturgijos šventimu, parengdavo pirmajai išpažinčiai.

2003 metais Lietuvos vyskupų konferencijos švietimo komisija nusprendė, kad vaikai ir jaunimas sakramentams turi būti rengiami ne per tikybos pamokas, bet parapijose.

Jo Ekscelencija J.Kauneckas paaiškino, kad paruošti vaiką Pirmajai komunijai mokykloje neįmanoma, nes moksleiviui reikalingos ne tik teorinės žinios. Bažnyčioje vaikas brandina savo tikėjimą dalyvaudamas šv. Mišiose, įgyja pirmąją maldos patirtį, atlieka išpažintį. Viso to negali duoti mokykla.

Dvasininkai įsitikinę, kad vaiko parengime sakramentams būtinai turi dalyvauti ir tėvai, todėl jie kviečiami sekmadieniais su vaikais dalyvauti šv. Mišiose.

„80 procentų lietuvių save laiko katalikais, tačiau dauguma nepalaiko jokių ryšių su bažnyčia. Tai kaip jie gali vaikus išauklėti katalikais?“ – retoriškai klausė vyskupas.

Prašo ne sumokėti, o paaukoti

Vyskupas J.Kauneckas neslėpė, kad už vaikų parengimą Pirmajai komunijai tėvų prašoma paaukoti pinigų. Jis akcentavo, jog tai ne mokestis, kaip mano kai kurie tėvai, o auka. Tai reiškia, kad galima aukoti ir galima neaukoti.

Pasak vyskupo, vaikui iš nepasiturinčios šeimos netaps kliūtimi priimti Pirmosios komunijos tai, kad jo tėvai neišgalėjo paaukoti pinigų.

„Bažnyčia pati remia vaikus iš vargstančių šeimų“, – tvirtino Jo Ekscelencija.

Pasigenda nuoširdaus tikėjimo

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose visi moksleiviai privalo mokytis vienos iš dviejų dorinio ugdymo disciplinų – etikos arba tikybos. Kokias pamokas lankyti vaikams iki 14 metų, sprendžia tėvai, vyresni vaikai pasirenka patys.

Pradinėse klasėse didžioji dalis vaikų lanko tikybos pamokas. Tėvai nori, kad vaikas įgytų katalikų religijos žinių ir pasiruoštų priimti Atgailos ir Komunijos sakramentus.

Šiems sakramentams paprastai ruošiamasi ketvirtoje klasėje. Kiekvieną pavasarį – gegužės, birželio mėnesiais – pasipuošę vaikai su tėvais ir kitais giminaičiais užplūsta bažnyčias bei su visais religiniais ritualais priima Pirmąją komuniją.

Tikybos mokymą mokyklose koordinuojančio Panevėžio vyskupijos katechetikos centro vadovė Zita Tručionienė apgailestauja, kad nemažai daliai šeimų tuo viskas ir baigiasi.

„Atgailos ir Komunijos sakramentai nepraktikuojami. Jie prisimenami tik retkarčiais, pavyzdžiui, kai ruošiamasi santuokai. Žmonėms svarbu „susitvarkyti“ formaliai, o ne nuoširdžiai tikėti ir būti praktikuojančiais katalikais“, – kalbėjo ji.

Beje, ne paslaptis, kad Pirmąją komuniją priėmusius moksleivius vyresnėse klasėse tėvai perveda į etikos pamokas.

Inga Smalskienė

„Panevėžio rytas“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.