Kreditinių kortelių turėtojai dažniau jomis atsiskaito nei grynina pinigus bankomatuose

Keičiasi Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo įpročiai – jomis vis dažniau atsiskaitoma už paslaugas ir prekes, o ne tik naudojamasi pinigų gryninimui. Ypač aktyviai kortelėmis atsiskaito kreditinių kortelių turėtojai, teigia „Hansabanko” ekspertai.

85 proc. „Hansabanko” europinio standarto kreditinių „Visa” ir „Mastercard” kortelių operacijų sudaro atsiskaitymai už prekes ir paslaugas. Taip pat apie 65 proc. apyvartos kreditinėmis kortelėmis sudaro atsiskaitymai už prekes ir paslaugas. Palyginimui – visų Lietuvos bankų išduotų kortelių atsiskaitymų apyvarta sudaro apie 15 proc. nuo bendros kortelių apyvartos.

„Tai, kad gyventojai dažniau atsiskaito kortelėmis nei grynina pinigus bankomatuose, yra tam tikras lūžis Lietuvos mokėjimo kortelių rinkoje, tačiau jis kol kas įvyko tik kreditinių kortelių rinkoje. Kreditinės kortelės savaime yra modernesnis produktas už debetines korteles, todėl ir jų savininkai greičiau pripranta prie modernaus finansinių instrumentų naudojimo. Be to, pastebima tendencija, jog kreditinės kortelės suteikia žmonėms ir tam tikrą statusą – parodžius šią kortelę ir ja atsiskaitant, žmogumi labiau pasitikima, į jį žiūrima pagarbiai”, sakė „Hansabanko” mokėjimo kortelių departamento direktorius Vitalijus Rancevas.

Pasak V.Rancevo, skatindamas ir toliau dažniau naudotis kreditinėmis kortelėmis, „Hansabankas” siūlo įsigyjantiems kreditines korteles iki metų pabaigos nemokėti pirmųjų metų aptarnavimo mokesčio (kuris iki šiol buvo nuo 29 litų). Be to, klientai, įsigiję kreditines korteles „MasterCard Standard’, „Visa Classic”, „Citroėn VISA” bei „Subaru VISA”, už penkis kortele apmokėtus pirkinius atgaus į savo sąskaitą po 5 litus (pirkiniai turi būti įsigyti per 1 mėnesį nuo kortelės įsigijimo, o kiekvieno iš jų kaina siekti 30 litų ir daugiau). O naujų ” Gold” ir „Platinum” klasės kortelių turėtojams bus pasiūlytos dar geresnės sąlygos.

„Hansabanko” europinio standarto kreditinės kortelės yra dviejų rūšių – „VISA” ir „Master!ard”. Visos „Hansabanko” siūlomos „VISA” kortelės yra lustinės, papildomą saugumą tiek „VISA”, tiek „Masterkard” kortelėms garantuoja „Saugumo programa”. Pagal ją, „Hansabankas” įsipareigoja atlyginti finansinius nuostolius, kuriuos klientas patirtų praradęs kortelę iki jos užblokavimo (24 val.). „Hansabankas” taip pat įsipareigoja netaikyti kortelės blokavimo mokesčio kreditinių kortelių turėtojams.

„Hansabanko” kreditinių kortelių palūkanos yra vienos žemiausių rinkoje – nuo 11,5 proc. Klientams taip pat taikomas „nemokamas periodas” – pasinaudojus kreditu, palūkanos neskaičiuojamos net iki 30 dienų nuo atsiskaitymo kortele dienos.
Be to, kreditinių kortelių turėtojai gali pasirinkti tam tikrą mokėjimo modelį – žadantiems daugiau skolintis, bus taikomos mažesnės palūkanos, o tiems, kurie ketina išsiversti savo lėšomis – mažesnis metinio aptarnavimo mokestis po pirmųjų metų.”Hansabanko” kreditinės kortelės patrauklios ir dėl to, kad kreditinių kortelių turėtojams nereikia papildomai draustis kelionių užsienyje metu, kadangi turėdami „Hansabanko” kreditines korteles jie yra automatiškai apdrausti „Lietuvos draudime”.

Aštuonių šių metų mėnesių duomenimis, „Hansabankas” buvo išdavęs 951 tūkst. mokėjimo kortelių. Kreditinių kortelių 2005 m. rugsėjo 1 dieną „Hansabankas” buvo išdavęs virš 72 tūkst., ir tai sudaro apie 8 proc. viso mokėjimo kortelių portfelio.

Vakarų Europos šalyse kreditinės kortelės vidutiniškai sudaro 20 proc. visų mokėjimo kortelių, tuo tarpu Estijoje kreditinės mokėjimo kortelės jau šiuo metu sudaro 18 proc. visų mokėjimo kortelių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.