Daugiau nei prieš savaitę iš realybės šou „Kelias į žvaigždes” iškritusi klaipėdietė Rita Gudėnaitė niekaip negali sugrįžti į realų gyvenimą. Vos apšilusi kojas namie, vėl išdūmė į Vilnių aplankyti likusio „žvaigždučių” ir „žvaigždukų” būrio.
Ką dabar veiki ir kaip jautiesi išklydusi iš „Kelio į žvaigždes”?
Grįžusi namo tiesiog gerai išsimiegojau. Tačiau jau po keleto dienų baisiai užsimaniau atgal į Vilnių. Pačiai keista, kad per tris savaites galima taip priprasti prie žmonių, aplinkos… Dabar esu sostinėj, aplankiau kolegas, vėl užlipau ant scenos. Jaučiuosi taip, tarsi niekur nebūčiau išėjusi. Iš tiesų labai gaila, kad iškritau būtent aš. Daug kartų pasidaviau, užleidau vietą kitiems – nereikėjo taip elgtis. Reikėjo griebti šansą už ragų.
Ar išmokai ko naujo?
Tikrai taip. Visų pirma supratau, kaip reikia siekti savo tikslo, kokia padėtis lietuvių muzikos pasaulyje. Čia reikia labai gudriai suktis, jei nori kažką padaryti. Nedainuosi „boružėlių”, nedainuosi ir savo kūrybos dainų. Pasirodo, negali scenoje daryti ko nori, turi klausyti išmanančių „dėdžių”. Gal tiesiog dainininkas turi užaugti iki tam tikro lygio? Nežinau, kaip yra su mūsų žvaigždėmis, tačiau esu tikra, kad dažnas yra su tuo susidūręs.
Ar pralaimėjimo kartėlis neužgožė noro toliau dainuoti?
Ne. Muzikos bus. Tiesiog nenoriu tobulėti scenoje. Pirmiau noriu „užaugti” ir tik tada ten lipti, kad klausytojai nekalbėtų: ji „mala šūdą”. Prisipažinsiu, tikrai norėjau dar pabūti šiame šou. Dabar prasidėjo pats įdomumas, o aš iškritau. Kita vertus, gal ir po mėnesio sakyčiau tą patį. Tačiau nuleisti rankų neketinu.
Ar šis šou tikrai yra kelias į sceną?
Man asmeniškai jis davė labai daug. Ankščiau tiesiog sėdėdavai ir galvodavai: noriu dainuoti. Dabar žinau, kaip tai reikia daryti. Manau, kad visi išėję iš „Kelio į žvaigždes” turės dirbti patys. Gal keli žmonės sulauks pagalbos.
Kam išeikvojai daugiau jėgų: pastangoms pritapti ar muzikinių gebėjimų tobulinimui?
Pritapti nebuvo sunku – į šou susirinko nekonfliktiški žmonės. Man atrodo, atsiskyrėlių nebuvo. „Bariečiai” pasakojo, kad šou tau niekas nepadės, o jei galės, tai tik pajuoks, išsityčios. Čia to nebuvo. Visi geranoriški, draugiški. Prisipažinsiu, bijojau nepritapti, bet to nebuvo. Visas jėgas galėjau skirti muzikai. Tiesiog teko „įvažiuoti” į ritmą.
Ar šis šou nėra „Baro” pamėgdžiojimas?
Girdėjau tokių nuomonių, tačiau aš taip nemanau. Į „Barą” žmonės ėjo vedini įvairiausių siekių: išgarsėti, gal gauti geresnį darbą… Bet svarbiausias dalykas – tie 100 000 litų. „Kelyje į žvaigždes” to nėra. Žmonės čia atėjo muzikuoti, dainuoti, atrasti savo gerbėją. Jie čia gali daryti tai, apie ką svajoja. Mes esame draugiškesni.
Ar suradai tikrų draugų?
Porą tikrų draugų tikrai suradau. Bičiulių – daugiau. Visi mes bičiuliai. Nė su kuo nekonfliktavau.
Kaip reagavai į Julijos ir Donatos apkalbas?
Juliją aš suprantu. Ji labai santūri būtybė. Pavyzdžiui, baisiai sielojosi, kad ją fotografavo su apatiniais. O Donatos kalbos man juoką sukėlė. Jos pačios elgesyje jokio santūrumo nerasta. Tačiau nenustebau. Ji man jau buvo sakiusi, kad, pasirodžius vaikinams, aš pasikeičiau. Bet aš gražiai paaiškinau, kad man labiau patinka bendrauti su brandesniais žmonėmis, išsipasakoti, o ne cypauti ir klykauti. Visa šita košė užvirė dėl Andriaus. Jis Donatai patinka.
Ar stebi tolesnius įvykius? Kokios tavo prognozės?
Man įdomu stebėti. Gaila, kad yra žmonių, kurie nebenori dalyvauti šou. Tai kvaila. Kiti viską atiduotų, kad ten patektų. Galėjo prieš tai pamąstyti. Prognozių – jokių. Čia viskas taip greit keičiasi. Nenustebčiau, net jei laimėtų Julija. Šiuo metu ji nėra geriausia, bet jei surastų mokytoją, kuriam rūpėtų ji pati, o ne pinigai, tikrai galėtų laimėti.
Minėjai, kad pozuoji nuoga…
Man labai nepatiko, kad šis dalykas buvo taip sureikšmintas. Esu pozavusi. Tačiau nuotraukos nebuvo niekur publikuotos. Tiesiog pas vieną draugą menininką pamačiau nuotraukas. Man tai pasirodė gražu. Panorau pabandyti pati. Pabandžiau. Užteko.
Kokie tolesni tavo planai?
Mokysiuosi, dirbsiu, muzikuosiu… Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti. Pirmiausia reikia sugrįžti į realų gyvenimą.
Kalbino Indra Duotaitė