Pirmadienį atidaroma profesionalių Kauno menininkų interneto svetainė sieks užpildyti dėmesio kūrėjams spragą ir suartinti juos su meno vartotojais
Prisipažinkime, kad net ir taktiškiausiuose svarstymuose vis tiek kada nors esame sau leidę pasakyti, jog visi menininkai – „paplaukę”. Pirmadienį atidaromas internetinis portalas www.kamane.lt nori įrodyti, kad vis dėlto yra tuos „paplaukusius” atidžiai stebinčiųjų ir gerai suprantančiųjų. Žaisminga Kauno profesionalių menininkų interneto svetainė atsirado kaip tvarstis informacinio stygiaus padarytoms žaizdoms.
Kopimas į dramblio kaulo bokštą
Kai šių metų vasarį Kauno menininkų namai laimėjo internetinio projekto konkursą, Menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas jį užgriuvusio rūpesčio našta pasidalijo su kultūrologe Vida Savičiūnaite. Svarstymuose, kam ir apie ką turėtų kalbėti naujoji svetainė, laimėjo praktiškasis pradas.
„Pasiūliau tai, ko man ir mano kolegoms labiausiai trūko. Per 15 žurnalistinio darbo dienraštyje metų beveik kasdien tekdavo susidurti su informacijos stygiaus problema. Staiga prireikia pasitikslinti informaciją apie kurį nors menininką – kur jos ieškoti?” – prisimena kolegė, ėmusis, atrodė, Sizifo darbo.
Surinkti ir susisteminti visą informaciją apie profesionalius Kauno menininkus nebuvo lengva. Juolab norėjosi, kad svetainė taptų ne tik informacijos žinynu, tarsi enciklopedija, bet ir būtų tarsi pilni šurmulio miesto menininkų namai. „Netikėčiausia buvo tai, kad sunkiausiais partneriais tapo patys menininkai”, – dalijasi atradimais V.Savičiūnaitė.
Daugelis jų, užsidariusių tarsi dramblio kaulo bokšte, įsivaizduoja, kad jų veiklos reklama yra tikrai ne jų reikalas. Ypač teatralai, ko gero, labiausiai išlepinti gerbėjų. Reikėjo nemažai pastangų, kad iš straipsnių kultūrinėje spaudoje, jau virtusių „makulatūra”, iš pačių menininkų pateiktos informacijos susidėliotų Kauno kultūrinio gyvenimo mozaika.
Virtualiuose namuose – bohemiška dvasia
O kad virtualiuose menininkų namuose tvyrotų bohemiška nuotaika, teko ilgai pavargti. Su konkursą laimėjusia viena Kauno kompiuterinių paslaugų firma kelis mėnesius vyko kalbėjimas skirtingomis kalbomis. Katastrofiškai lėkė laikas, o rezultatų nebuvo jokių. Teko atsisakyti šios firmos paslaugų.
O tada, pasak V.Savičiūnaitės, likimas suvedė su talentingu dailininku Andrium Zakšausku, žinomu ir kaip TV3 laidos „Be tabu” apipavidalintoju, kuris bemat sukūrė Kamanės ir Kaumeno personažus. Iš pusės žodžio pagavusi idėją, ją sėkmingai realizavo vilniečių firma „Internovus”.
Nuo liepos prasidėjęs intensyvus darbymetis truko tris mėnesius. Menininkams skirta svetainė išsiskiria iš kitų kompiuterine animacija, įgarsinimu, informacijos pateikimo žaisme. Kūdikiui reikėjo vardo. Tokio, kad jame atsispindėtų Kauno menininkų namų santrumpa.
KaMaNė! Mintis, prisipažįsta V.Savičiūnaite, gimė po vienos bemiegės nakties. Tiesa, jų nuo vasaros būta daug.
Kamanei – rinkėjai, kaupėjai, bet ir gebančiai įgelti – reikėjo partnerio. Kaumenas atsirado kaip simbolis kūrėjo, lyg ir arogantiško savo didybėje, bet sugebančio iš savo „paplaukusių” smegenų ištraukti vinį ir ją tarsi ramunę padovanoti savo damai. Tai Kamanei, su kuria sieja amžini priešybių vienybės saitai.
Be rimtumo kaukių, bet su tikrais veidais
Kamanė ir Kaumenas, skulptoriaus Donato Mockaus pastangomis materializavęsi iš virtualios erdvės, pirmadienį Menininkų namuose pasitiks ir priims kviestinius svečius svetainės atidarymo vakarėlyje. Jie nuo šiol taps ir tam tikrais miesto kultūrinio gyvenimo ženklais.
Jau pirmadienio vakarą į virtualius Kauno menininkų namus kviečiami užsukti internautai. Juose nenuobodžiaus ne tik meno kūrėjai ir jų menų „valgytojai”, bet ir atsitiktinai užklydusieji.
„Menininkai prisistato”, „Kamanė pristato”, „Ką mano Kamanė”, „Tarp kitko”, „Kamanės leidykla”, „Trečioji akis” – panaršius po šias rubrikas kiekvienam taps aišku, kokia laukinės kamanės, triūsiančios ir giedroj, ir per darganas, misija. Čia užsukti reikia nusiėmus rimtumo kaukes. Tarkim, tarp skelbimų, siūlančių materialines vertybes, galima užtikti ir tokių: „Skubiai ir nebrangiai parduodu talentą”, „Keičiu didelę šlovę senatvėje į mažą šansą jaunystėje”.
Neįkainojamai vertingos menininkams ir informacijos apie juos ieškantiesiems taps rubrikos „Naujienos”, „Atgarsiai”, „Aukso fondas”, „Pinigai”, „Autoriniai archyvai”, „Kontaktai”. Na, o kokia svetainė be komentarų? Tik čia teks paklūsti svetainės šeimininkų reikalavimui – keikūnai ir anonimai nepageidaujami.
„Jeigu menininkai išeina į viešumą su savo vardu, kodėl jų darbus priimantieji turėtų bijoti viešumos? – retoriškai klausia V.Savičiūnaitė. – Reikia pagarbos ir sau, ir tam, apie ką kalbama”.
O duoti toną patikėta „Trečiajai akiai” – pirmųjų portalo žingsnių kritikams, anot pačios Kamanės, pribuvėjams.
Dalia Juškienė