„Man 38-eri, ir nežinau, kiek man dar liko iki tos ribos, kai būsiu per sena gimdyti. Noriu, kad vaikas turėtų tėvą. Jaučiau, kad pastaruoju metu akimis šaudau vyrus. Aš ieškau tėvo savo kūdikiui, nors žinau, kad tai netinkamas būdas užmegzti ryšius su vyru. Bet nieko negaliu padaryti. Atrodo, dabar jau man tiktų bet koks, kad tik būtų vaisingas…”
Nors ir suprantame, kad leistis į vyro medžioklę dėl to, kad tiksi biologinis laikrodis, ne – išeitis, kaipgi mums susitaikyti su mintimi, kad galbūt neturėsime vaiko?
Vienišos moterys irgi augina vaikus, yra tokių, kurios įsivaikina juos. Jeigu norite sukurti tradicinę šeimą, šie sprendimai jums netiks. Kad ir kaip būtų sunku, jus gali paguosti tai, kad ne visos moterys susiranda vyrus, su kuriais susilaukia vaikų. Jeigu susitaikysite su savo padėtimi, gal net lengviau pasieksite tikslą.
Kai pradedate skleisti virpesius, rodančius, kad desperatiškai ieškote vyro, neprisiviliosite jokio. Jūsų nerimas kaip ant delno, o labiau įtikima, jog tai, ko nori, gausi tada, kai atsipalaiduosi. Net jeigu mirštate nuo minties apie vaiką, pasistenkite įtikinti save, kad jei jau lemta turėti vaikelį, tai jį ir turėsite.
Tegu jūsų gyvenimas teka natūralia vaga. Gyvenkite sau ir susitelkite ties tuo, kas teikia jums pasitenkinimo. Tada galbūt jus ir pastebės vyras, kurio laukiate visą gyvenimą.