Valstybinė paminklosaugos komisija, sudaryta iš valstybinių institucijų atstovų, išvažiuojamąjį posėdį į Kuršių neriją planavo nuo gruodžio mėnesio. Apvažiavę visą neriją kai kurie komisijos nariai neslėpė pasipiktinimo dėl pamatytų statybų ir negailėjo kritikos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei Neringos savivaldybei.
Komisija po dviejų dienų darbo Neringoje išvadas ketina pateikti tik birželio 10 dieną, todėl vakar jos pirmininkas Jonas Glemža galėjo tik preliminariai įvertinti įspūdžius. Glemža neslėpė, kad Kuršių nerijoje matyti gero šeimininko ranka: sutvarkyti visi keliai, privažiavimai, prižiūrima infrastruktūra. Tačiau dauguma statybų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų, kėlė nuostabą visai komisijai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Valdas Portapas kiekviename žingsnyje turėjo aiškinti, kas vyksta Juodkrantėje, ar parko direkcija apie vykdomas statybas informuota, ar davė sutikimą.
Karingai nusiteikusi komisija, įžengusi į buvusios vaikų poilsio stovyklos teritoriją, neteko žado. Pajūrio juostoje pagal generalinį Vyriausybės patvirtintą ir tebegaliojantį planą visi čia buvę statiniai turėjo būti nugriauti, o jų vietoje atsodintas miškas.
Portapui vėl teko aiškintis, kodėl nacionalinis parkas sutiko, kad detaliajame plane atsirastų vieta namų statybai.
Komisijos nariai vienbalsiai pareiškė, kad laikinų pastatų miške likti neturi. Vilniečių svečių neįtikino Neringos miesto vyriausiojo architekto Vytauto Valančiaus aiškinimai, esą visi laikinieji statiniai turi teisinę registraciją bei šeimininkus, kurie jau kreipėsi į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo.
Neringiškiams pasiūlyta kviestis mokesčių inspektorius, kad įvertintų statinių kainą, tada juos nugriauti ir atsodinti mišką, o su nepatenkintais savininkais bylinėtis teismuose. Pasak komisijos narių, Neringa – ne guminė, be to, ji viso pasaulio, ne tik neringiškių nuosavybė.