Žinią apie draugiškos mokyklos kūrimą sutarta skleisti kuo garsiau

Mokyklos neturi būti vertinamos tik pagal čia besimokančių vaikų akademinius pasiekimus. Stiprių ir veiklių mokyklų bendruomenių bei asmenybės ugdymui draugiškos aplinkos sukūrimas yra tikslai, kurių reikia atkakliai siekti Lietuvos mokyklose. Dėl to sutarė visi mokinių inicijuotos diskusijos „Draugiška mokykla – saugi mokykla” dalyviai.
Arbatėle pavadintoje diskusijoje, rugsėjo 29 d. surengtoje Vilniaus mokytojų namuose, be mokinių dalyvavo mokytojai, mokyklų administracijos atstovai, tėvai, psichologai, Švietimo ir mokslo ministerijos bei sostinės savivaldybės atstovai.
Diskusiją pradėjusi Lietuvos mokinių parlamento atstovė Eglė Remeikaitė pasidžiaugė, kad prie vieno stalo susėdo žmonės, mokykloje dažnai atsiduriantys skirtingose barikadų pusėse. „Mokyklą mes vadiname antraisiais namais – ten praleidžiame 12 gyvenimo metų. Metų, kai formuojasi mūsų požiūris į pasaulį, elgesys. Todėl ir pakvietėme Jus pakalbėti apie mus supančią aplinką, apie mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius, jų problemas ir galimybes juos gerinti”, – teigė Eglė.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad vienintelis tikras draugiškos mokyklos pamatas yra mokyklos bendruomenė, kurios kiekvienas narys žino savo teises ir pareigas, kurioje visi sprendimai priimami drauge ir kuri, anot mokytojos Auksės Michailinaitės, yra „vieninga lyg kumštis”.
Mokytojai pritarė ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis, pabrėžęs, kad draugiška mokykla yra mokykla be baimės, su pasitikėjimu, drąsa ir iniciatyvia bendruomene. „Be stiprios savivaldos niekada nebus draugiškos mokyklos. Tačiau iš savo patirties žinau, kad patiems mokiniams kartais trūksta drąsos ir iniciatyvos įgyvendinti iškeltas idėjas. Įvairiais būdais stengiamės skatinti mokinių savivaldą, tačiau kartais pasigendame pačių mokinių noro”, – teigė direktorius.
Pokalbio metu nebuvo pamirštos ir kitos problemos, su kuriomis susiduriama kuriant draugišką mokyklą.
„Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis akcentavo, kad sunku kurti draugišką mokyklą, kai tarp vaikų yra įsigalėjusi agresijos ir patyčių kultūra, lemianti vaikų tarpusavio santykius. Jam antrino Tėvų forumą atstovaujantis Artūras Gobys. „Akivaizdu, kad vaikai neturi vertybių arba jos yra „apverstos”. Tačiau tai ne jų ar mokyklos problema. Mokykla yra tiesiog mūsų visuomenės atspindys. Juk santykiai ir bendravimas mokykloje kol kas nėra vertinamas. Mokyklos vertinamos tik pagal akademinius rezultatus – įstojusių į aukštąsias mokyklas skaičių, o ne pagal tai, kaip joms sekasi siekti svarbiausio tikslo – ugdyti dorą žmogų”, – teigė p. Gobys.
Diskusijoje dalyvavę mokiniai taip pat teigė, kad mokytojai nenoriai taiko naujus mokymo metodus. „O būtent jie gali padėti cementuoti klasę – svarbiausią mokyklos ląstelę”, – sakė dvyliktokas Antonas Nikitinas.
Dar viena problema, į kurią buvo atkreiptas dėmesys diskusijos metu, yra tėvų ir mokytojų santykis. „Tėvų ir mokytojų santykis turi būti daug intensyvesnis. Būtina kuo greičiau pamiršti laikus, kai mama ar tėtis bendraudavo su mokytoja tik tada, kai jų atžala mokykloje išdauždavo langą. Betarpiškas tėvų ir mokytojų bendravimas turi tapti kasdiene praktika”, – teigė tėvai.
Diskusiją moderavęs Laimutis Deveikis pastebėjo, kad Lietuvoje egzistuojanti mokytojų ruošimo sistema taip pat nepadeda kurti draugiškos mokyklos. Su šiuo teiginiu sutiko Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Algis Šimaitis, taip pat akcentavęs, kad draugiškai mokyklai sukurti reikės daug pastangų ir laiko. „Tik savarankiškas ir kritiškai mąstantis žmogus gali būti tokios mokyklos pagrindu. O tokio žmogaus ugdymas – laiko reikalaujantis uždavinys”, – teigė A. Šimaitis.
Vilniaus savivaldybės atstovė Daiva Želvienė teigė mananti, kad mokiniai, savo iniciatyva ir aktyviu dalyvavimu mokyklos savivaldoje, patys galėtų išspręsti daugelį diskusijoje aptartų problemų. „Taip, tai tiesa. Tačiau mokinių balsas yra girdimas maždaug trečdalyje Lietuvos mokyklų”, – teigė abiturientė Eglė Remeikaitė.
Apibendrindamas pokalbį Tėvų forumo atstovas Artūras Gobys sakė, kad problemos akivaizdžios, o konkrečių mokyklos bendruomenės bendradrabiavimo pavyzdžių kol kas matyti pakankamai mažai. „Todėl žinią apie šiuos gerus pavyzdžius ir darbus būtina skleisti kuo plačiau ir garsiau. Tik tokiu būdu mes galime padėti kitoms, kol kas snaudžiančioms, mokykloms”, – teigė p. Gobys.
Arbatėlė „Draugiška mokykla – saugi mokykla” yra vienas pirmų panašaus pobūdžio renginių, surengtais šiais mokslo metais, Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Švietimo ir mokslo ministerijos, paskelbtais Draugiškos mokyklos metais.
Šiuo projektu siekiama stiprinti mokyklų savivaldą, visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų, mokyklos administracijos atstovų – bendradarbiavimą. Savo patirtimi kuriant draugišką mokyklą ir idėjomis mokyklos galės pasidalyti šiuo metu ruošiamoje interneto svetainėje, o taip pat per mokslo metus numatomų renginių metu.