Pasibaigus Europos čempionatui pradedama analizuoti gerąsias ir blogąsias jo puses. Nors Lietuvos krepšininkai liko penktoje vietoje ir grįžo į Lietuvą be medalių, jų pasirodymas vertinamas teigiamai – juk iškovota teisė varžytis kitų metų pasaulio čempionate Japonijoje. Krepsinis.net kalbintas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas teigė, kad į kitų metų rinktinę nekvies kai kurių žaidėjų: „Priėjome išvadą, kad tų žaidėjų, kurie nenori atstovauti rinktinei nereikia daugiau kviesti,” – sakė buvęs treneris.
– Kaip vertinate čempionatą?
– Čempionatą vertinu gerai, nes žinome kokia buvo rinktinės situacija. Šiais metais nebuvo net 8 Europos čempionų. Kiekvienas jų turi savas priežastis. Kažkas nusprendė baigti karjerą rinktinėje, kažkas norėjo pailsėti, dar kiti teigė, jog padės rinktinei pasaulio čempionate, tačiau juk galėjom ir nepatekti į jį. Mano manymu, penktoji vieta yra geras pasiekimas. Iškovojome ne tik kelialapį į kitais metais vyksiantį pasaulio čempionatą Japonijoje, bet ir teisę dalyvauti 2007 metų Europos čempionate. Be to, Serbijoje ir Juodkalnijoje patyrėme tik vieną pralaimėjimą, o tai nuteikia optimistiškai.
– Kurie krepšininkai labiausiai išsiskyrė?
– Iš žaidėjų labiausiai išsiskyrė Ramūnas Šiškauskas, kurio meistriškumo lygis pranoko kitų krepšininkų. Gerai žaidė Robertas Javtokas, broliai Lavrinovičiai ir kiti jauni žaidėjai. Dėl kai kurių krepšininkų buvo abejonių, tačiau visi jauni rinktinės nariai pateisino viltis. Jie puikiai prisijungė prie komandos ir tuo pačiu pateikė rimtą paraišką konkuruoti su rinktinės senbuviais dėl vietos rinktinėje kitąmet. Be abejo, vienose rungtynėse geriau žaisdavo vieni krepšininkai, kitose – kiti, tačiau bendras vaizdas buvo geras. Iš jaunų krepšininkų galėčiau išskirti Mindaugą Lukauskį, Simą Jasaitį, Paulių Jankūną, kurie pagal savo amžių žaidė labai gerai, be to, patiko Giedriaus Gusto žaidimas. Negalima peikti rinktinės žaidėjų, reikia džiaugtis, kad juos turim.
– Kas buvo stipriausia rinktinės vieta?
– Geriausiai Lietuvos rinktinėje atrodė komandinis žaidimas. Žaidimas nebuvo paremtas vieno ar kelių komandos lyderių žaidimu. Mūsiškiai gerai perdavinėjo kamuolį, teisingai judėjo aikštelėje. Lietuviai žaidė labai gražų krepšinį tris pirmas rungtynes. Prasčiau sužaidėme prieš prancūzus, tačiau Prancūzijos krepšininkai buvo labai stiprūs ir rungtyniavo patikimai. Lietuvos rinktinės pagrindinė jėga yra kolektyvinis žaidimas, paremtas taikliais metimais iš toliau arba prasiveržimais.
– Kokių bėdų turėjo mūsiškiai?
Pagrindinė rinktinės problema – laiko gaišimas. Ilgai laukėme krepšininkų pažadų, kurie sakė, jog dar šiek tiek palauktume, nes jiems reikia sutvarkyti asmeninius reikalus. Dėl to labai vėlai sukomplektavome komandą, o vietoj tų krepšininkų, kuriuos tikėjomės pamatyti pasirengimo stovyklose, į pagrindinę sudėtį kvietėme naujokus. Priėjome išvadą, kad tų žaidėjų, kurie nenori atstovauti rinktinei nereikia daugiau kviesti. Kviesime tuos krepšininkus, kurie nori žaisti savo šalies rinktinėje. Dar nenoriu imtis tokios atsakomybės ir pasakyti tų žaidėjų pavardes. Galiu pasakyti, kad žaidėjų, kurie atsisakė šiais metais ginti šalies vardą, daugiau nekviesime. Tai yra labai sunkus atvejis.
Šis čempionatas mūsų rinktinei buvo labai sunkus. Ar galima pasakyti, kad žaisime pasaulio čempionate, jei galėjome į jį ir nepatekti. Jeigu žaidėme ne stipriausia sudėtis, galėjome ir pralaimėti. Kas būtų tuomet? Nepriklausoma Lietuva pasaulio čempionate žaidė tik vieną kartą, 1998 metais. 2002 metais dėl prasto pasirodymo Europos čempionate nepatekome į pasaulio pirmenybes. Patekimas į pasaulio čempionatą yra tikrai didelis pasiekimas.
– Kaip vertinate trenerių darbą?
– Lietuvos rinktinės trenerių darbas buvo geras, jį atspindi rezultatai. Treneriai jaučia ir supranta vienas kitą. Krepšinio federacija yra patenkinta mūsų rinktinės trenerių pasiekimais.
– Kaip jums patiko čempionatas?
– Į Serbiją ir Juodkalniją nuvykome tik varžyboms įpusėjus. Čempionatas buvo gerai organizuotas, nekilo daug nesklandumų, nebent nesusipratimas dėl teisėjavimo, kai Kroatijos rinktinė po pratęsimo pralaimėjo ispanams. Vis dėlto negalėčiau prisikabinti prie čempionato, manyčiau, kad jis praėjo sėkmingai.
– Ar neatrodo, kad čempionatas buvo kiek kitoks nei ankstesnieji?
– Šis čempionatas krito į akis tuo, kad buvo labai nerezultatyvus, rungtynės baigdavosi rezultatais 51:50 ar 62:50. Toks rezultatas būdavo daug anksčiau. Nebeliko greito puolimo, visi stengiasi išlaikyti kamuolį kuo ilgiau, mesti tik garantuotą metimą, nėra uragano aikštelėje, kuris yra malonus žiūrėti. Dabar krepšinis paremtas protavimu, dėl to yra menkas rezultatyvumas. Gražios ir rezultatyvios rungtynės buvo tik kelis kartus. Anksčiau ir gynyba būdavo kitokia – žaidėjai vaikydavosi savo priešininkus po visą aikštelę, o dabar komanda grįžta, susispaudžia, pasitinka priešininkus penki prieš penkis.
– Kas labiausiai nustebino?
– Kas labiausiai nustebino? Nelabai kažkas ir galėjo nustebinti. Sužavėjo Dirko Nowitzki žaidimas, NBA žvaigždė kovojo pasiaukojančiai, tokių krepšininkų reikėtų ir mums.
Arijus Žakas