Po rugpjūčio vidurio potvynio vien Klaipėdos apskrityje jau priskaičiavus apie 26 mln. litų nuostolių, žadama inicijuoti studiją, kuri esą turėtų padėti ateityje tokių nelaimių išvengti.
Daugiausia žalos audros metu, iškritus stichiniam kritulių kiekiui, padaryta Kretingos rajono pasėliams, miškams bei pastatams, o mažiausiai nukentėjo Palangos miestas.
Ypač didelį nerimą specialistams kelia Tūbausių bei Padvarių užtvankos. Nelaimės atveju vanduo išsiveržtų lyg cunamis ir ne tik apsemtų, bet ir griautų pastatus, tikriausiai nebūtų išvengta aukų. Iki tokios nelaimės Padvarių užtvankoje šią vasarą esą trūko visai nedaug.
Pripažinta, kad kol kas gerai veikiančios potvynio prevencinės ir informacinės sistemos nėra.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, silpnoji miesto valdžios vieta – stebėjimas ir informacinė sistema. Civilinė sauga, anot jos, suteikia per mažai informacijos, o situacijos prognozės ir modeliavimas – ne Savivaldybės lygmuo. Tuo rūpintis turėtų mokslininkai.
Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamento laikinai einančio direktoriaus pareigas Stanislovo Kučinsko teigimu, įstatymuose numatyta, kad prognozuoti stichinius ir katastrofinius reiškinius turėtų hidrometeorologijos tarnyba. Informaciją apie gresiantį pavojų ji nedelsiant turi pranešti įvairioms institucijoms, tarp kurių, beje, nei Savivaldybės nei apskrities viršininko administracijos neminimos.
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Vytauto Rinkevičiaus, jei ekstremaliomis sąlygomis įstatymų norma nesuveikia, reikėtų inicijuoti jos pakeitimą.
Valdininko teigimu, pirmas darbas dabar turėtų būti studija, atsakysianti į klausimus, kokių esama apskrities hidrotechninių įrenginių problemų, taip pat joje turėtų būti įvertintos potencialiai pavojingos vietos.
Studija numatytų ir tai, ar reikėtų, kad administracijoje atsirastų anksčiau panaikinti melioratorių etatai. Taip pat svarstoma identifikuoti potencialiai pavojingas, potvynio metu užliejamas vietas ir apie jas pranešti statytojams.
Pasak V. Rinkevičiaus, gyventojams reikėtų parengti ir dalyti atmintines, kaip elgtis potvynio metu, taip pat patobulinti informacinę sistemą, kad ji būtų operatyvi ir veiksminga.
Lėšų studijai būtų galima gauti pakeitus Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynio padariniams šalinti programą, pagal kurią dar negauta maždaug apie 4 mln. litų.
Apskrities viršininko administracijoje įvykusio posėdžio dėl potvynio padarinių švelninimo protokolą ketinama išsiųsti visoms apskrities savivaldybių administracijoms, surinkti pasiūlymus ir kreiptis į Aplinkos ministeriją bei Vyriausybę.
Giedrė Norvilaitė