Rokiškio rajono Bajorų kaimo gyventojai stojo į kovą su tvenkinio pakrantėse savo karvę ganančia pensininke Emilija Stasiškiene.
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotoją Vytautą Padvaiską žmonės ėmė atakuoti skundais, kad buvusi mokytoja E.Stasiškienė visiškai nepaiso jų interesų, o rūpinasi tik savo galviju.
„Būdavo, atsiguli pliaže pasideginti – praveda Stasiškienė
karvę pro pat galvą. Gyvulys praeidamas palieka dvokiantį „tortą”, – piktinosi Bajorų kaimo gyventoja Rūta Vaštakienė.
Jai pritarė ir Bajorų tvenkinyje meškeres užmesti mėgstantys kaimo vyrai.
„Eina į vandenį plauti melžtuvės, koštuvo, girdo karvę. Ir mums dar panosėje pamosikuoja kibiru, jei mes parodome nepasitenkinimą”, – pasakojo prie tvenkinio sutikti žvejai.
E.Stasiškienė naudojasi dviem su Bajorų kaimo tvenkiniu besiribojančiais žemės plotais.
Vieną ji nuomojasi iš valstybės, kitas, kuriame yra ganykla, – pensininkės nuosavybė.
Nuomojamame žemės plote yra neoficialus kaimo paplūdimys. Čia žmonės atsiveda vaikus, mėgsta pasikaitinti, pasimaudyti.
Tačiau juos trikdo beveik palei pat nosį šmirinėjanti ir paskui save mėšlo krūvas paliekanti E.Stasiškienės karvė.
Pasipiktinę kaimiečiai priekaištavo Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojui V.Padvaiskui, kad šis nesirūpina tvenkinio apsauga ir švara.
„Rokiškio rajono taryba dar 2003 metų lapkritį priėmė sprendimą, kad toje valstybinėje žemėje, kuri dabar nuomojama E.Stasiškienei, bus įrengtas oficialus paplūdimys. Kodėl dar neparengti detalieji planai, aš nežinau”, – sakė V.Padvaiskas.
Kad karvė neitų arti tvenkinio toje vietoje, kur yra E.Stasiškienės nuosava žemė, jis sakė nieko padaryti taip pat negalintis.
Apie tai seniūnija informavo Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros pareigūnus. V.Padvaisko nuomone, kad tvenkinio pakrantė nebūtų nusėta karvės mėšlu, gali pareikalauti tik aplinkosaugininkai.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Janulienė patvirtino, kad E.Stasiškienei iš tiesų priklausanti ganykla ribojasi su natūraliais tvenkinio kontūrais.
Kad karvė nebūtų ganoma arti vandens, žemėtvarkininkai negali reguliuoti.
Pliažui numatyta žemė dar kol kas yra valstybės. Ją žemėtvarkininkai, kol nėra parengtas detalusis planas, ir toliau nuomos E.Stasiškienei.
„Ne E.Stasiškienę, seniūnijos darbuotojus ar mus reikia barti, kad ta žemė nepriskirta visuomenės poreikiams, o Rokiškio rajono savivaldybę, nes jau beveik dvejus metus nesugeba paruošti detaliųjų planų”, – sakė D.Janulienė.
Anot Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, jei savivaldybė nepaskubės, tas valstybinės žemės sklypas gali būti net parduotas E.Stasiškienei.
„Tačiau nemanau, kad ir patvirtinus detalųjį planą dėl paplūdimio ši problema bus išsispręsta. E.Stasiškienei vis tiek teks vedžioti savo gyvulius visuomenės poreikiams skirta žeme, nes ten yra vienintelis priėjimas prie jos ganyklos”.
Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Danguolė Dagienė „Panevėžio rytui” sakė, kad šiemet parengti detalųjį planą visuomenės poreikiams reikalingam sklypui ties Bajorų tvenkiniu nebuvo įmanoma dėl biudžetinių lėšų stygiaus.
Tačiau Bajorų kaimo žmonėms pradėjus triukšmauti dėl teršiamų tvenkinio pakrančių, savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Strazdas pavaldiniams nurodė šį darbą atlikti greičiau.
Tikimasi, kad jau šiemet prie tvenkinio esantis sklypas, kurį dabar nuomoja E.Stasiškienė, taps teisėtu pliažu.
Tuo tarpu privačia ganykla, kurioje dabar ganosi ir prie tvenkinio gamtinius reikalus atlieka E.Stasiškienės karvė, susidomėjo Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai.
Užvakar ten lankėsi inspektorius Valdas Pavilonis.
Nors karvė tą kartą buvo pririšta jau daugiau kaip 10 metrų nuo kranto, tačiau jos palikti pėdsakai patvirtino, kad bajoriškių priekaištai – ne iš piršto laužti.
„Paliktos mėšlo krūvos liudija, kad per šį ganiavos sezoną E.Stasiškienės karvė tikrai vaikštinėjo maždaug 3 metrai prie vandens”, – tvirtino V.Pavilonis.
Bajorų kaimo tvenkinio apsauginė juosta yra 10 metrų ir aplinkos apsaugos taisyklės draudžia gyvulius ganyti arčiau kaip ši riba.
Už apsauginių juostų režimo pažeidimus numatomos administracinės baudos nuo 50 iki 100 litų.
Aplinkos apsaugos agentūros inspektorius V.Pavilonis „Panevėžio rytui” sakė, kad E.Stasiškienei bus pareikštas oficialus įspėjimas paisyti aplinkos apsaugos taisyklių reikalavimų ir karvės prie tvenkinio arčiau kaip 10 metrų neganyti.
E.Stasiškienė teigė, kad visos kalbos, jog jos karvė teršia tvenkinio aplinką, yra šmeižtas, kurį esą skleidžia tame pačiame name gyvenanti R.Vaštakienė.
Pensininkės teigimu, jos abi nesutaria dėl centralizuoto namo šildymo atjungimo, todėl kaimynė ją skųsdama esą tiesiog keršija.
Besiskundžiantys žvejai, anot E.Stasiškienės, yra mėgstantys išgerti kaimo vyrai, kurie nieko daugiau neveikia, o tik sėdi tvenkinio pakrantėje.
„Aš daugiau nei 40 metų išdirbau mokytoja ir tikrai tvenkinio vandenyje neplaunu kibirų ar koštuvų. Be to, Bajorų tvenkinio pakrantės labai šlapios, todėl neįsivaizduoju, kaip prie vandens galima nuvesti ir pagirdyti karvę”, – tikino E.Stasiškienė.
Anot pensininkės, jai tvarkant nuosavybės dokumentus žemėtvarkininkai pasakė, kad karvės negalima ganyti arčiau kaip 5 metrai nuo kranto.
„Na ir kas, kad pakrante vedama karvė palieka mėšlo. Jis nieko blogo nepadaro. Taip jau išeina, kad aplinkiniai, seniūnijos valdžia pastebi šūdą, tačiau užsimerkia prieš daug rimtesnes negeroves”, – piktinosi karvės šeimininkė.
Rita Zdanevičienė
„Panevėžio rytas”