Pajūrio regioninio parko lankytojai bendro naudojimo vietose Karklėje negali nueiti prie jūros.
Kalba čia ne apie draustinį, kur yra paukščių perėjimo vietos, bet apie teritoriją iškart už Girulių miško. Karklės gyvenvietėje iki jūros – vos keli šimtai metrų. Tačiau kelią užtveria privačių valdų tvoros. Užmiesčio restorano „Žvejo sodyba”, įkurto centrinėje Karklės dalyje, lankytojai negali patekti prie jūros. Jie turi klaidžioti, ieškodami už trijų šimtų metrų esančio takelio jūros link, kurį žino tik vietos gyventojai.
Takai dažnai atsiremia į savadarbius nelegalius kelio ženklus.
Iš užsienio atvykę Klaipėdos svečiai stebisi, kodėl šiurkščiai pažeidžiama pasaulyje priimta teisė, užtikrinanti laisvą priėjimą prie jūros. Iš kitų miestų atvažiavę žmonės tiesiai sako, kad sklypų Karklėje savininkai užgrobė ir valstybei priklausančias prieigas prie jūros.
Karklės rajone beveik kilometro ruože yra tik trys priėjimo prie jūros vietos, kurių naujakuriai dar savavališkai neužgrobė. Tai kelias, nuo buvusios „Žilvičio” stovyklos vedantis į senas kapines pakrantėje, ir keli takai prie senų žvejų sodybų, kuriose gyvena Karklės senbuviai.
Šeši ankstesni takai, vedę jūros link nuo Girulių kelio į Karklę, dabar atsiremia į pakeliamuosius užtvarus su užrašu „Privati valda” arba tvoras.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento vadovė Levita Petrauskienė suabejojo, ar apskritai esama tokios problemos. Ji mano, kad jeigu pagal įstatymą bendro naudojimo takai link jūros turi egzistuoti, tai jie ir egzistuoja. Valdininkė sakė, kad nieko nežino apie tvoras aplink restoraną „Žvejo sodyba”, nes „po restoranus nevaikšto”.
Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkienė sakė žinanti takų link jūros prie „Žvejo sodybos” problemą: „Pernai gavome vieną skundą, šiemet – kol kas dar ne”. Tačiau skyriui skundėsi ne miestiečiai, negalintys nueiti prie jūros, bet viena gyventoja, nes kelias prie jūros veda pro pat jos kiemą.
R.Petkienė sakė, kad 2004 metų žemėtvarkos plane senieji takai išsaugoti. Rengiamas naujas projektas, kuriame numatytas asfaltuotas dviračių ir pėsčiųjų takas jūros link. Jis turėtų būti nutiestas 2006-aisiais.
Nežinia, ar vienas pagal taisykles įrengtas takas gali pakeisti padėtį. R.Petkienė pripažino, kad valstybinės žemės (keliukų prie jūros) grobstymas yra rimtas pažeidimas. Anot jos, tokiems žemės grobstytojams galima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Neištaisius pažeidimų, gali būti skiriama ir bauda.
Vis dėlto valdininkai negalėjo pasakyti, kaip ir dėl kieno kaltės susidarė situacija, kai kelius prie jūros, priklausančius visiems šalies gyventojams, užkerta privačių valdų tvoros.
Jie teisinosi, kad skyriuose dirba mažai darbuotojų. Atrodo, jie nepajėgė įveikti naujakurių įžūlumo.
Valerijus Rajevskis