Paaukoti milijonai dar sklando ore

Panevėžio automobilių sporto klubo „Greičio ruožas” prezidentui 44 metų Sergejui Mirošničenkai galima tik pavydėti stiprių nervų.

Kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai tebesiaiškina, kur dingo daugiau nei 6 milijonai jo vadovaujamam klubui paaukotų litų, šis panevėžietis Turkijoje stebėjo pasaulio ralio čempionatą.

Tuo tarpu dosnūs klubo rėmėjai vienas po kito kviečiami į policiją duoti parodymų. Pareigūnai domisi, ar nebuvo klubas panaudotas kaip įrankis pinigams „plauti”.

„Panevėžio rytas” apie intriguojančius FNTT atradimus „Greičio ruože” rašė jau prieš mėnesį. Po to, kai šio klubo vadovui S.Mirošničenkai buvo pareikšti įtarimai dėl patikėto turto iššvaistymo stambiu mastu.

Kaip tuomet „Panevėžio rytui” sakė FNTT Panevėžio apskrities skyriaus viršininkas Arnas Urbanavičius, pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo pernai lapkritį,gavę informacijos iš mokesčių inspekcijos. Jos atstovai tikrino sporto klubą ir inspekcijai kilo rimtų įtarimų.

FNTT pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atlikus reviziją „Greičio ruožo” buhalterijoje, buvo rasta daug šiurkščių buhalterinės apskaitos bei kitų įstatymų pažeidimų.

Negana to, pareigūnams niekaip nepavyko rasti, kur iš klubo kasos dingo daugiau kaip 6 milijonai litų.

Milžiniškos sumos, kurių dingimą iš „Greičio ruožo” sąskaitos tiria FNTT pareigūnai, yra per keletą metų paaukotos klubo rėmėjų. Šį automobilių sporto klubą rėmė įvairios įmonės. Tarp jų – ir gerai žinomos bendrovės „Runika”, „Panevėžio keliai” bei su ja susijęs Panevėžio statybos trestas.

Kai kurių „Greičio ruožą” rėmusių bendrovių akcininkai yra ir klubo ar netgi jo valdybos nariai.

Neoficialiais duomenimis, bene didžiausia vienu metu klubui paaukota suma – 200 tūkstančių litų. Pareigūnus stebina tai, kad didelėmis pinigų sumomis dosniai rėmę „Greičio ruožą” verslininkai dabar aiškina nesidomėję, kur klubas juos panaudojo. Dažniausiai paramą suteikiantys žmonės nebūna tokie abejingi, domisi, kam buvo išleisti jų paaukoti pinigai.

Toks verslininkų abejingumas tik stiprina pareigūnų įtarimus, kad „Greičio klubu” tiesiog buvo naudojamasi „išplaunant” pinigus.

Manoma, kad už tam tikrą atlygį klubui neva paaukotos sumos „nusėsdavo” pačių rėmėjų kišenėse. Negana to, pagal Labdaros ir paramos įstatymą, paramą suteikusios įmonės galėjo dar pasinaudoti ir pelno mokesčio lengvata.

Toks valstybės ir visų mokesčių mokėtojų apgaulės būdas Lietuvoje – ne naujiena. Jau praėjusių metų pabaigoje buvo kilęs skandalas išaiškėjus, kad apsukrūs verslininkai į pinigų „plovimą” buvo įtraukę net kai kuriuos dvasininkus.

Pareigūnų žiniomis, už pagalbą „išplaunant” pinigus nesąžiningi verslininkai dažniausiai moka 10-15 procentų nuo neva aukojamos sumos.

S.Mirošničenka FNTT pareigūnams yra pateikęs įvairiausių versijų, kur dingo šios įspūdingos sumos. Tai jis tvirtino, kad pinigai išleisti sportininkų dienpinigiams, tai sakė, kad jie perduoti žmogui, turinčiam nupirkti „Greičio ruožui” sportinių automobilių.

Vėliau klubo prezidentas ėmė tvirtinti, kad 5,6 milijono litų buvo panaudoti 1992 metų serijinės gamybos automobiliui „Peugeot 405” įsigyti ir jį pertvarkyti į sportinį „Peugeot WRC 2005”.

Šį „Peugeot” klubo vardu iš savo sesers Renatos Kuzmickienės nupirko 20-metis S.Mirošničenkos sūnus Edmundas. Tačiau išvysti automobilį, į kurį buvo investuoti šitokie pinigai, FNTT pareigūnams nepavyko iki šiol. Iš Vokietijos sugrįžęs E.Mirošničenka jiems paaiškino „Peugeot” palikęs toje šalyje.

Kai supainiotoje „Greičio ruožo” buhalterijoje FNTT pareigūnai pasigedo dar 500 tūkstančių litų, S.Mirošničenka jiems parodė dokumentą, kad už tuos pinigus jis iš sūnaus klubui yra nupirkęs 1990 metų laidos automobilį BMW 325.

Tačiau ir šio automobilio Lietuvoje nėra – jis lyg ir išgabentas į Estiją.

Kaip „Greičio ruožo” prezidento bandymą taisyti padėtį teisėsaugos pareigūnai vertina ir jau vykstant tyrimui S.Mirošničenkos jiems pateiktą klubo valdybos protokolą. Esą valdyba nusprendusi, jog abu automobiliai bus grąžinti ankstesniems savininkams, o šie grąžins klubui už juos sumokėtus pinigus.

Tačiau iki šiol pinigai į klubo sąskaitą negrįžo.

Kol kas įtarimai pareikšti tik „Greičio ruožo” prezidentui. Tačiau neatmetama galimybė, kad baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukta ir daugiau su šia istorija susijusią asmenų. Pavyzdžiui, klubo valdybos nariai.

Kol FNTT pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą, apklausinėja liudininkus ir atlieka kitus procesinius veiksmus, S.Mirošničenka džiaugėsi kaitria Turkijos saule.

Klubo vadovas praėjusią savaitę buvo išvykęs į minėtą šalį, kur ne tik ilsėjosi, bet ir žiūrėjo ten vykusį pasaulio ralio čempionatą.

Pasirodo, milijoninių sumų iššvaistymu įtariamam panevėžiečiui nėra paskirta kardomoji priemonė, jis netrukdomas galėjo išvykti į užsienį.

Išklausyti S.Mirošničenką šiomis dienomis „Panevėžio rytui” nepavyko, nes negalėjome prisiskambinti.

Anksčiau „Panevėžio ryto” kalbintas S.Mirošničenka sakė nenorįs kalbėti apie FNTT jam inkriminuojamus nusikaltimus, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas. Taip jam patarė ir advokatas.

„Man jau blogiau nebus – visus rėmėjus atėmė”, – tuomet sakė „Greičio ruožo” prezidentas, abejojantis, ar po kilusio skandalo kas nors dar norės jų klubą paremti.

S.Mirošničenka sakė sutinkąs tik su kaltinimu, kad klubo buhalterija buvo tvarkoma blogai. „Greičio ruožas” nuolatinio buhalterio neturėjo, todėl nemokšiškai tvarkant dokumentus ir buvo padaryta klaidų.

Tačiau iššvaistęs milijonus „Greičio ruožo” vadovas neigia. Jo teigimu, gerai parengtas sportinis automobilis gali kainuoti ir daugiau nei 6 milijonus litų.

Rasa Stundžienė

„Panevėžio rytas”