Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjo mėnesį buvo minus 8 ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, respondentai truputį blogiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir žymiai blogiau – šalies ekonomikos perspektyvas. Respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 21 iki 31 procento. Rugsėjį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėnesių.
Rugsėjo mėnesį 23 procentai respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 20 – pablogėjo, o 57 procentai respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugpjūčio mėn. atitinkamai 25%, 20% ir 55%). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 25 procentai respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 17 – pablogėjimo (rugpjūčio mėn. atitinkamai 27% ir 15%). Daugiau kaip pusė (54%) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 25 procentai apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 31 procentas – pablogėjo, o 43 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (rugpjūčio mėn. atitinkamai 33%, 24% ir 42%). Rugsėjo mėnesį 26 procentai respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 31 procentas prognozavo pablogėjimą, 39 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (rugpjūčio mėn. atitinkamai 32%, 21% ir 43%).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime labai skyrėsi. Rugsėjo mėnesį mieste jis buvo minus 6, kaime – minus 12, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, rodiklis sumažėjo atitinkamai 4 ir 5 punktais. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek miesto, tiek kaimo respondentai blogiau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Kaimo gyventojai, priešingai nei miesto, daug pesimistiškiau vertino nedarbo lygio pokyčius: sumažėjo kaimo respondentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus, palyginti su 2004 m. rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6 punktais. Didžiausią įtaką pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei prieš metus šalies ekonominių perspektyvų vertinimas. Respondentų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis pagerės per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 46 iki 26 procentų. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai blogiau vertino ir savo šeimos materialinės padėties perspektyvas, ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, tačiau respondentų nuomonė apie nedarbo lygio pokyčius buvo optimistiškesnė nei prieš metus.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.