R. Abramovičius – „milijardierius iš niekur”

Romanui Abramovičiui priklausanti 115 metrų jachta „Pelorus” vieną vėlų rugpjūčio penktadienį įskriejo į Monako uostą ir prisišvartavo kruiziniams laivams skirtoje vietoje. Tądien R. Abramovičius vėlavo į savo futbolo rungtynes, kuriose žaidė jo kompanijos „Sibneft” remiama Maskvos rinktinė, skelbia „Bloomberg”.

Tą patį vakarą Maskvoje, tardymo izoliatoriuje „Matroskaja tišina”, Michailas Chodorkovskis, iš kurio R. Abramovičius pasiglemžė turtingiausio Rusijos žmogaus titulą, nutraukė šešias dienas trukusį bado streiką.

Trečiadienį, rugsėjo 28 dieną, R. Abramovičius Rusijos dujų milžinei „Gazprom” pardavė savo turėtas „Sibneft” akcijas, už kurias gavo 13,1 mlrd. JAV dolerių – 65 kartus daugiau nei už šią kompaniją jis sumokėjo prieš dešimtmetį.

Buvęs „matrioškų” pardavėjas sugebėjo susikrauti milijardus ir susibičiuliauti su dabartiniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei jo pirmtaku Borisu Jelcinu. Pagrindinė to priežastis – jis nekėlė grėsmės Kremliui.

„Jis nepažeidė pagrindinės taisyklės: jei laikysiesi toliau nuo politikos, išsaugosi tai, ką turi, – sakė Londone įsikūrusios bendrovės „Prosperity Capital Management” fondų valdytojas Matiasas Vestmanas (Mattias Westman). – R. Abramovičius savo jachtomis, futbolo klubais ir išvykomis gana gudriai užsitikrino, kad jo niekas nerinks”.

Tuo tarpu politinių ambicijų turėjęs 42 metų M. Chodorkovskis dabar sėdi kalėjime ir ten praleis aštuonerius metus.

Šių metų gegužę R. Abramovičius praleido švęsdamas „Chelsea” futbolo klubo, kurį jis 2003 metais nusipirko už 105 mln. JAV dolerių, pergalę Anglijos „Premier” lygoje. Jis į klubą jau investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių.

Praeityje milijardierius R. Abramovičius buvo toks slapukas, kad Rusijos laikraštis „Versija” vienu metu bent už vieną jo nuotrauką siūlė 35 tūkst. JAV dolerių. Vėliau, kai verslininkas įsigijo „Chelsea”, slapstytis nuo fotografų tapo gerokai sunkiau.

Praėjusiais metais didžiausiu tiražu Didžiojoje Britanijoje leidžiamas laikraštis „Sun” kasdien spausdino mažiausiai vieną straipsnį, kuriame minimas R. Abramovičius, Britanijoje vadinamas „raudonuoju Roma”.

Be „Pelorus”, R. Abramovičiui taip pat priklauso 112 metrų ilgio jachta „Le Grand Bleu”, kurią jis nusipirko iš vieno iš „Microsoft” įkūrėjų Polo Aleno (Paul Allen) bei 85 metrų jachta „Ecstasea”. Visos trys jachtos įtrauktos į didžiausių pasaulio jachtų dvidešimtuką.

R. Abramovičius taip pat turi „Boeing 767-300” lėktuvą, kurį žmonės vadina „banditu”, nes lėktuvas nudažytas taip, kad atrodo tarsi su Laukinių Vakarų plėšikų kauke. Lėktuvu gali skristi 300 žmonių, tačiau milijardierius perdarė jį 36 keleiviams ir liepė įrengti dviaukštį miegamąjį.

R. Abramovičiui priklausė ir naftos kompanija „Sibneft, kurią buvęs Rusijos prezidentas B. Jelcinas specialiu dekretu sukūrė 1995 metais, liepęs sujungti sovietinės eros naftos gavybos, perdirbimo ir prekybos objektus po vienos bendrovės stogu.

Rusijos Audito rūmų duomenimis, R. Abramovičius ir buvęs jo verslo partneris Borisas Berezovskis trijuose 1995-1996 metais įvykusiuose aukcionuose už maždaug 200 mln. JAV dolerių įsigijo 85 proc. „Sibneft” akcijų.

Tai, kad „Sibneft” valdanti kompanija „Millhouse” sutiko parduoti 72,7 proc. įmonės akcijų, – tai tarsi laimėjimas loterijoje, mano didžiausios pasaulyje teisinės firmos „Clifford Chance”, kuri neseniai Maskvoje atidarė savo filialą, atstovas Briusas Bynas (Bruce Bean).

„Sibneft” akcininkai daug investavo į kompaniją ir į ją priviliojo tarptautinio lygio vadybininkų, padidino naftos gavybos apimtis ir pakeitė pasenusią įrangą nauja, teigė „Sibneft” atstovas Džonas Manas (John Mann).

„Jie sukūrė vieną iš šiuolaikiškiausių ir efektyviausiai dirbančių naftos kompanijų pasaulyje”, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais „Sibneft” – penktos pagal dydį Rusijos naftos kompanijos – grynasis pelnas sumažėjo 10 proc. – iki 2,05 mlrd. JAV dolerių, daugiausia dėl keturis kartus išaugusių mokesčių. Patvirtinti įmonės naftos rezervai pernai padidėjo 4,4 proc. – iki 2,47 mlrd. barelių, o naftos gavybos apimtys šoktelėjo 8,2 proc. – iki 693 tūkst. barelių per dieną.

2004 metų kovą „Sibneft” sulaukė 1 mlrd. JAV dolerių mokesčių pretenzijų. Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti” teigimu, bendrovė susitarė su valdžia ir sumokėjo tik šiek tiek mažiau nei 350 mln. JAV dolerių. Kompanijos atstovas Dž. Manas atsisakė komentuoti šiuos pranešimus.

Politinės R. Abramovičiaus ambicijos apsiribojo tik Čiukčių autonominės apygardos gubernatoriaus postu. 2000 metų gruodį išrinktas R. Abramovičius šioje apygardoje įregistravo savo prekybos kompanijas, kas leido naudotis skurdžiai gyvenantiems regionams taikomomis mokesčių lengvatomis.

Audito rūmų 2004 metų gegužę paskelbtais duomenimis, Čiukčių autonominėje apygardoje 22 kompanijos dėl lengvatų išvengė 470 mln. JAV dolerių mokesčių. Didžioji dalis šios sumos teko „Sibneft”. Mokesčių lengvatų įstatymas baigė galioti 2003 metais.

Tuo tarpu Dž. Manas pabrėžia, kad mokesčių lengvatas tuomet numatė Rusijos įstatymai. „Sibneft” Čiukčijoje į naftos gavybą investavo daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių. Šios investicijos regiono valdžiai atnešė pajamų, kurių ji niekada nebūtų gavusi.

Ankščiau čiukčiai išgyvendavo valgydami tik jūros vėplių mėsą. „Sibneft” investicijos leido pastatyti naujų ligoninių, namų, kino teatrą ir radijo stotį.

„Mes čia gyvendavome kaip ant parako statinės, – sakė Čiukčių autonominės apygardos parlamento atstovas Igoris Molčianovas. – Dabar elnių auginimas klesti, pastatyta naujų mokyklų, yra pramogų, padėti ekonomikos plėtros pamatai. Už visa tai turėtume būti dėkingi R. Abramovičiui”.

R. Abramovičiaus gubernatoriaus kadencija baigiasi gruodį. Jis pretenduoja ir antrajai penkerių metų kadencijai. „Aukštesnis postas jo nedomina”, – pabrėžė Dž. Manas.

Remiantis 2004 m. išleistą R. Abramovičiaus biografinę knyga „Abramovičius: milijardierius iš niekur”, kurią parašė Dominikas Midglėjus (Dominic Midgley) ir Krisas Hačinsas (Chris Hutchins), 1987 m. R. Abramovičių išmetė iš universiteto ir jis pradėjo prekiauti „matrioškomis”.

Žlugus Sovietų Sąjungai, jis ėmėsi pelningesnio verslo – naftos. Rusijoje pigiau pirko naftą ir ją pardavinėjo Vakarų Europoje, kur vidutinė „Brent” rūšies naftos barelis 1990 m. kainavo 23,30 JAV dolerio.

1995 m. per vieną vakarėlį R. Abramovičius susipažino su B. Berezovskiu ir per jį buvo supažindintas su B. Jelcinu. Į valdžią atėjus V. Putinui, verslininkas atsuko B. Berezovskiui nugarą ir susibičiuliavo su Rusijos prezidentu.

2005-09-29 09:38