Juokiasi puodas

Maskvos laikraštis pašiepia Rusijos kariškius, teigiančius, kad Lietuvos priešlėktuvinės gynybos sistema nieko verta

Po naikintuvo „Su-27“ avarijos Lietuvoje beveik visa Rusijos žiniasklaida rodo didelį patriotizmą: įtampos didinimu kaltina tik Lietuvą.

Bet yra ir išimčių. Įdomių minčių galima rasti vakarykščiame Maskvos laikraščio „Moskovskij komsomolec“ numeryje, kur išspausdintas komentaras, pavadintas „Už ką Lietuvoje baudžiama, o Rusijoje – apdovanojama“.

Įdomiausias momentas

Nors lietuviai vis rečiau ir rečiau įvykį vadina provokacija, mūsų laikraščio šaltiniai Rusijos kariniuose sluoksniuose galutinai neatmeta galimybės, kad „Su-27“ turėjo žvalgybinę misiją, nurodo „Moskovskij komsomolec“.

Įdomiausias momentas šioje situacijoje – Lietuvos ir Rusijos vadovų reakcija į incidentą. Kai Lietuva iš karinių oro pajėgų vado posto šalina pulkininką Joną Marcinkų, dar priklijuodama jam išdaviko etiketę, ir planuoja pirkti naujus radarus savo priešlėktuvinės gynybos sistemai, Rusijos vadovybė kaltina kaimynę ažiotažo kėlimu, majorą Valerijų Trojanovą paverčia didvyriu ir žada jį apdovanoti, o karinių oro pajėgų vadui Vladimirui Michailovui dar metams pratęsia tarnybos laiką, nors jis jau pasiekė pensinį amžių, rašo laikraštis.

Komentuodamas savo kolegos Lietuvoje atleidimą iš pareigų, V.Michailovas ironiškai pastebėjo: „Teisingai padarė… Toks didelis lėktuvas dvidešimt minučių skraidė virš tokios mažos šalies. Tiesiog nuostabu! Todėl ir buvo atleistas, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Lietuvoje – nepatenkinama“.

Baisi netvarka

Pacitavęs V.Michailovą, „Moskovskij komsomolec“ irgi ironizuoja: „Taigi Lietuvoje ta sistema – nevykusi, o mūsų – gera. Atrodytų, kad ne mūsų „Su-27, priklausantis karinių oro pajėgų 6-ajai armijai ir priešlėktuvinei gynybai, sudužo Lietuvoje“.

Šis incidentas išryškino tą baisią netvarką, kuri viešpatauja Rusijos karinėse oro pajėgose ir priešlėktuvinės gynybos sistemoje. Ir visai nesvarbu, ar tai buvo tik pratybos, kaip tikina mūsų atstovai, ar žvalgybos operacija, kaip įtaria Lietuvos valdžia, rašo Maskvos laikraštis ir priduria, jog jis paprašė Rusijos specialistų, kad šie pakomentuotų incidentą Šakių rajone.

Pratybų versija

„Jei tai buvo tik pratybos, jos vyko visiškai nemokšiškai, pradedant nuo orlaivių išrikiavimo. Iš viso skrido septyni lėktuvai – „Su-24“, „Mig-29“, „Su-27“, taip pat elektroninės žvalgybos ir stebėjimo lėktuvas „A-50“ (rusiškasis „Avaks“). Pastarasis skrido pirmas, todėl matė tik tai, kas vyko priekyje.

Norint, kad jis galėtų matyti visus lėktuvus, turėjo skristi rikiuotės viduryje. Tarp kitko, ir tą septyniukės skrydį rikiuotėje pavadinti sunku. Juk kai „A-50“ nusileido Kaliningrade, „Su-27″ dar 40 minučių blaškėsi Lietuvos debesyse“, – konstatuoja laikraštis ir priduria: „Visiškai nebuvo suplanuota, kaip įgulos turėtų elgtis susidarius netikėtoms sąlygoms. Pavyzdžiui, buvo galima paprašyti Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos pagalbos. Baltarusiai būtų padėję paklydusiam lakūnui susiorientuoti ir perdavę jį Kaliningrado kariškių žiniai. Bet mūsiškiai baltarusių apie savo planus nesiteikė informuoti“.

„Moskovskij komsomolec“ nurodo, jog, laikraščio ekspertų nuomone, sunku patikėti, kad vienu metu sugedo visos lėktuvo navigacijos sistemos. Bet jeigu taip ir būtų atsitikę, V.Trojanovas turėjo ir kitų galimybių susisiekti su žeme. Pavyzdžiui, pasinaudoti radijo ryšiu.

Pastebėjęs, kad prietaisai neveikia, jis privalėjo pakilti į vadinamojo taupaus skrydžio aukštį ir įjungti nelaimės signalą. Visuose lokatoriuose, tiek kariškių, tiek civilinės aviacijos, jis būtų buvęs matomas 300 km spinduliu. Bet nelaimės signalą jis įjungė tik prieš pat katapultavimąsi. Kodėl? Galima manyti, kad skrydis vyko visiškai nutraukus radijo ryšį. Kaip tik ši aplinkybė – didžiausias lietuvių argumentas, kad „Su-27“ vykdė žvalgybinę misiją, pažymi laikraštis.

Žvalgybinis skrydis

Jeigu tai buvo žvalgybinis skrydis, tai jo parengimą autoritetingas Rusijos ekspertas pavadino „nusikalstamai aplaidžiu požiūriu į svarbios užduoties vykdymą“, nurodo laikraštis. Jis pažymėjo, kad V.Trojanovas šiais metais tuo nelemtu lėktuvu skraidė tik penkias (!) valandas, todėl „paklydo“ debesyse.

Lakūnas tikriausiai „nepatikėjo“ prietaisais, nustojo juos stebėti ir stengėsi tiesiog savo akimis įžiūrėti orientyrus. Jeigu jis būtų skridęs pagal prietaisų parodymus, teigia „Moskovskij komsomolec“ ekspertai, tikriausiai būtų laimingai atskridęs į Kaliningradą.

Komentaro pabaigoje Maskvos laikraštis vėl griebiasi ironijos: „Dabar mūsų kariškiai šmaikštauja: „Ką gi, patikrinome NATO budrumą. Išsiaiškinome: ir mes, ir jie nevykėliai, tik mes – didesni“.

Leonas Žalys

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.