Rudenį Palanga tapo įsimylėjėlių ir pensininkų rojumi. Darbo dienomis J.Basanavičiaus gatvėje tvyranti ramybė ir prie Autobusų stoties į atlapus jau nekimbančios garsiosios kurorto močiutės sudaro klaidingą įspūdį, esą poilsiautojai ilgam paliko Palangą. Bet kurortas pagyvėja savaitgaliais. Tam įtaką daro ne tik gana šilti orai, bet ir tai, kad pastaraisiais metais kitų miestų gyventojai Palangoje įsigijo nemažai nekilnojamojo turto.
Kurortinis štilis
Palangoje pasijusti balta varna galima ir neišsiskiriant egzotiška apranga. Eilinę darbo dieną pakanka užsukti į kurį nors restoraną J.Basanavičiaus gatvėje ir esant šiltam orui papietauti lauke. Tokį keistuolį perveria praeivių žvilgsniai, nes lauke pietaujančiųjų beveik nematyti. Užėjus į kavinę, padavėjai į žmogų taip pat pasižiūri kaip į ateivį, nes, pasibaigus vasaros sezonui, Palanga ištuštėjo. Perėjus J.Basanavičiaus gatve, galima pamatyti ne daugiau kaip 50-100 žmonių. Prekyba pagyvėja tik tada, kai į Palangą atvyksta vienas kitas turistų autobusas.
Beje, net Autobusų stotyje, kur vasarą Palangos močiutės atvykėliams energingai siūlydavo nakvynę, užvakar buvo tik viena moterėlė, kurią ir pastebėti buvo sunku. Priėjus prie skelbimų lentos, kurioje vis dar siūloma nakvynė, pasigirdo balsas: „Ar reikia kambario?”
„Ne, tik šiaip domiuosi”.
„Nereikia, tai nereikia”, – pakartojo močiutė ir užsimerkusi nukreipė veidą į saulę. Šiuo metu kambarį su lova, bet su bendro naudojimo tualetu ir dušo kabina, galima išsinuomoti už 10-12 Lt. Pasiderėjus kainą galima numušti dar labiau.
Nemokamas kino teatras
Turistinį štilį Palangoje liudija jau užsidarę prekybos kioskeliai, ištuštėję laikini prekystaliai. Net kvietimai į koncertus kabo jiems įvykus prieš kelias dienas, o naujų – nematyti. Vytauto prospekto ir J.Basanavičiaus gatvės sankirtoje vasarą dirbinius iš gintaro siūlė bent dvi dešimtys prekeivių. Bet užvakar jų buvo tik vienas kitas. „Kaip prekyba?” – paklausėme. „Kokia čia prekyba, juk ne vasara”, – atsakė prekeivė. Iki pokalbio ji nuobodžiavo atsisėdusi ant tuščio prekybos stalo. Aimanavo ir prie tilto kriaukleles ir jūros žvaigždes pardavinėjusios moteriškės. Jų dėmesį prablaško tik nemokamas kino teatras.
Rekonstravus J.Basanavičiaus gatvę, tilto prieigų kairėje pusėje įrengti 8 suoleliai, o dešinėje – 4. Ant jų paprastai įsitaiso poilsiautojai, norintys palydėti saulę. Viena suolelių pusė pavadinta didžiąja sale. „Joje kasdien rodomas „Titanikas”, o mažojoje salėje paprastai demonstruojama lengva erotika”, – šmaikštavo moterys. Bet, kaip teko pastebėti, filmas ir veikėjai tie patys – tik jūra ir tiltu vaikščiojantys žmonės.
Sezoną įvertino palankiai
Rita ir Petras Petrauskai iš Vilniaus į Palangą atvyko tik porai dienų. „Esame pensininkai, norime šiek tiek ramybės, – sakė Petras. – Seniai nebuvome Palangoje, todėl nusprendėme atvykti tada, kai nebus daug poilsiautojų”. Šeimą labiausiai nustebino atjaunėjusi J.Basanavičiaus gatvė. Joje pensininkai įžvelgė daugiau tvarkos, o, iškirtus medžius, joje pasidarė gerokai šviesiau. Linas ir Jurga iš Kauno kurorte taip pat nesirengė užsibūti. „Mums čia tiesiog patinka”, – sakė Linas ir lėtai su savo meile pasuko Meilės alėjos link.
Darbo dieną J.Basanavičiaus gatvėje neįmanoma gauti šokoladinių vaflių ir rūkytos žuvies, kurią anksčiau siūlė prekybininkai. Bet restoranus ir kavines valdantys verslininkai visiškai nesiskundžia ištuštėjusiu kurortu. Atvirkščiai, jie teigia pakankamai neblogai užsidirbę per vasarą.
„Šį sezoną pajamos, palyginti su 2004-ųjų vasara, padidėjo apie 30 procentų”, – sakė kavinės „1925” savininkas Vytautas Veisas.
Žmonių padaugėja savaitgalį
V.Veiso teigimu, šiemet Palangoje gerokai padaugėjo užsieniečių. „Vis daugiau apsilanko skandinavų, kurortą pamėgo lenkai, latviai, estai, vokiečiai”, – sakė V.Veisas. Jų antplūdis nesiejamas su J.Basanavičiaus gatvės rekonstrukcijos pabaigtuvėmis, nes „apie ją užsieniečiai nieko nežino”. Kitataučių antplūdis iš dalies kompensavo prarastus lietuvius, kurie atostogas praleido užsienio kurortuose – Tunise, Turkijoje, Ispanijoje ir kitur. „Bet užsienyje atostogavę lietuviai vis tiek apsilankė ir Palangoje”, – neabejoja „Monikos” restorano savininkas Feliksas Pakutinskas. Jo teigimu, užsienyje galima praleisti 7-10 parų, bet vėliau vis tiek daugeliui žmonių norisi pabūti ir Palangoje, ypač savaitgaliais.
Kad savaitgaliais į Palangą užsuka nemažai poilsiautojų, paliudijo ir netoli Autobusų stoties esančio turgaus prekeiviai. Jų teigimu, šiuo metu darbo dienomis dėvėtus drabužius perka beveik vien tik palangiškiai, tuo tarpu savaitgaliais – dažniausiai poilsiautojai. Drabužius perka net garsūs dainininkai ir dizaineriai, bet jų pavardžių palangiškiai neišduoda, nes bijo prarasti svarbius klientus.
Išsaugojo klientūrą
Kai kurie verslininkai sako, kad spaudoje pasirodo nepalankūs Palangai straipsniai. „Bandoma įteigti, kad kurortas yra antrarūšių žmonių užuovėja, bet tai yra netiesa”, – sakė „Monikos” restorano vadovas F.Pakutinskas. Jis įtaria, kad panašius straipsnius užsako turizmo agentūros, norėdamos prisivilioti daugiau poilsiautojų į užsienio šalis.
Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Gintauto Rekašiaus, gerą vardą užsitarnavusios maitinimo ir nakvynės įstaigos ir šiemet išsaugojo nuolatinius klientus. Verslininkai pastebi, kad pietaudami lietuviai išleidžia daugiau pinigų. „Vidutinė sąskaita padidėjo maždaug 10 Lt”, – sakė G.Rekašius. Kartu žmonės reikalauja daugiau kokybiškų paslaugų ir maitinimo. Kavinių apyvarta itin padidėjo liepos viduryje-rugpjūčio pradžioje, kai per Lietuvą praūžė lietūs. Tada žmonės dažniausiai laiką leisdavo kavinėse ir restoranuose.
Turistų gausėja
Geri orai Palangą lepino ir pasibaigus poilsio sezonui. Užvakar švietė saulė ir buvo apie 18 laipsnių šilumos. Jūroje besimaudančių drąsuolių nesimatė, o ir paplūdimyje tik vienas kitas žmogus mėgavosi saulės voniomis.
Kad į kurortą atvyksta daugiau turistų, rodo ir statistiniai duomenys. Per visus 2004-uosius metus į Palangos turizmo informacijos centrą užsuko 16,5 tūkst. lankytojų. Tuo tarpu šiemet per devynis mėnesius jų apsilankė net 18 tūkst., daugiausia iš Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos. Kurorte laiką leido 40 šalių atstovai.
Verslininkai pabrėžia, kad kitų Lietuvos miestų gyventojai Palangoje yra nusipirkę nemažai nekilnojamojo turto, todėl iš dalies priversti apsilankyti kurorte. „Kam pirkti butą, jei nė karto į jį neatvažiuoji pernakvoti”, – retoriškai klausė V.Veisas.
Gediminas Stanišauskas