Pirmą kartą Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių istorijoje spalio 4-5 dienomis japonų auditorijai bus rodomi Lietuvos kino darbai renginyje „Lietuvos poetinės dokumentikos kino dienos”.
Viename garsiausių Japonijoje – Vasedos universitete, kuris 2007 metais švęs 125 ąsias savo įkūrimo metines, per dvi dienas bus parodyta maždaug 10 valandų trukmės Lietuvos dokumentinių filmų programa „Trys poetinės dokumentikos kūrėjų kartos” ir surengtas simpoziumas tema „Kas yra poetinė dokumentika?”.
Šis Lietuvos ambasados Tokijuje ir Lietuvos kultūrinių projektų centro inicijuotas, kartu su Vasedos universiteto Cubouči memorialiniu teatro muziejumi organizuojamas renginys yra didžiausias Lietuvos indėlis į 2005 metais vykstančią „Europos Sąjungos – Japonijos tautų mainų metų” programą.
Pagrindinis projekto partneris yra Lietuvos institutas. Projektą taip pat remia Lietuvos užsienio reikalų ir kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas. Šis renginys įtrauktas į Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos finansuojamą „XXI amžiaus tobulėjimo centro programą”.
Lietuvos dokumentinio kino dienų programoje Japonijos žiūrovams bus parodyta 15 filmų, tarp jų – Lietuvos kino klasikų darbai: Roberto Verbos „Senis ir žemė” (1965), „Šimtamečių godos”(1969), Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą” (1966), Henriko Šablevičiaus „Apolinaras” (1973), „Kelionė ūkų lankomis” (1973), Edmundo Zubavičiaus „Jautrumo kaip duonos” (1979). Kino mėgėjai galės pamatyti autorines poetines dokumentikos meistrų juostas: Audriaus Stonio „Skrajojimai mėlynam lauke”, Arūno Matelio „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį”, Valdo Navasaičio ‘Rudens sniegas”, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių „Iliuzijos”, Šarūno Barto „Praėjusios dienos atminimui” ir jaunosios kartos kino kūrėjų atstovės Oksanos Burajos filmą „Dienoraštis”.
Lietuvos kino retrospektyvoje taip pat bus parodytas Japonijoje žinomo Lietuvos menininko – vieno žymiausių pasaulyje avangardinio kino kūrėjo – Jono Meko kino juosta „Zefiro Torna arba scenos iš Jurgio Mačiūno gyvenimo” (1992) ir du dokumentiniai filmai apie jį patį: Vytauto V.Landsbergio „Niujorkas mano šuo” ir Algimanto Maceinos „Aš radau…, arba palakiojimai”.
Beveik visi filmai bus rodomi su subtitrais japonų kalba.
Renginyje bus demonstruojami ne tik filmai, bet ir vyks diskusijos, kuriose kartu su Japonijos kino meno specialistais dalyvaus Lietuvos kino kritikė Rūta Oginskaitė ir režisierius Audrius Stonys.
R.Oginskaitė pranešime „Kinas keliauja per laiką” ketina gvildenti kino, jo istorinio ir socialinio konteksto sąveikos problematiką. A.Stonys skaitys pranešimą „Faktas ir interpretacija dokumentiniame kine”. Spalio 6 ir 8 dienomis Tokijuje nekomercinio kino teatre „Uplink factory” taip pat bus surengti du režisieriaus A.Stonio kūrybos vakarai.
Viešoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus Vasedos universiteto kino ir teatro meno profesorius Kendži Ivamoto – daugelio autorių, tarp jų ir legendinio Akiros Kurosavos kūrybos ekspertas, kino režisierius Jun Mijadzaki, 2003 metais Kanuose laimėjęs prizą už dokumentinį filmą „Frontier”.
ES kino dienų Tokijuje, kuriose Lietuvai jau yra atstovavęs režisierius Arūnas Matelis ir Algimanto Puipos meninis filmas „Vilko dantų karoliai”, paliudijo, kad Japonijoje yra domimasi „netradiciniu” kinu ir kad Lietuvos pristatymas per kiną yra prasmingas. Kino menas kaip šviečiamoji priemonė, skatinanti aktyvią komunikaciją tarp tolimų kultūrų žmonių, žadina Japonijos akademinio jaunimo domėjimąsi Lietuva.
„Nėra abejonių, kad dokumentiniai filmai, perteikiantys įvairiapusę informaciją apie Lietuvą, paliks gilų įspūdį žiūrovams, kurių dauguma bus universitetų studentai. Dviejų šalių nacionalinio kino specialistų bendradarbiavimas neabejotinai paskatins gilesnius akademinius tyrinėjimus kino meno srityje. O šis projektas taps vienu svarbiausių 2005 metų. Vasedos universiteto organizuojamų renginių”, – pažymėjo vienas pagrindinių renginio organizatorių Vasedos universiteto Cubouči memorialinio teatro muziejaus direktorius Mikio Takemoto.
Vasedos universitetas šiuo metu bendradarbiauja su dviem Lietuvos universitetais – Vilniaus ir Vytauto Didžiojo.