Niekas nebenori dirbti už mažus atlyginimus

„Lietuvos darbo rinkoje padėtis labai greitai keičiasi. Pagrindinis pokytis – atskiruose ūkio sektoriuose pradeda trūkti darbo jėgos”, – ne visai naujieną pasakė Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis. Mat skaitytojai ir patys pastebi daugybę skelbimų, kuriuose siūlomas darbas vadybininkams, statybininkams, siuvėjams, medienos ir metalo pramonės, prekybos darbuotojams.

Jaunimas ieško geresnio uždarbio

R.Mačiulis tvirtino, jog, rugsėjo 1-osios duomenimis, Alytaus darbo rinkoje nedarbo lygis, palyginti su praėjusiais metais, nuo 7,8 proc. sumažėjo iki 5,4 proc. Dabar Darbo biržoje įregistruota 3 tūkstančiai 410 bedarbių, t.y. 30 proc. mažiau negu pernai. Vidutinis jų amžius – apie 42 metai.
Pasak direktoriaus, sparčiai mažėja jaunimo, tačiau didėja vyresnių žmonių nedarbas. Ypač blogėja moterų padėtis Alytaus darbo rinkoje. Joms įsidarbinti vis sudėtingiau. Šiuo metu du trečdalius Darbo biržoje registruotų bedarbių skaičiaus sudaro moterys. Pastaraisiais metais jos nemažai darbo vietų prarado AB „Dainava”, AB „Alytaus tekstilė” ir smulkesnėse įmonėse.
„Nepasakyčiau, kad darbdaviai ignoruoja vyresniojo amžiaus žmones, nes jie mažiau juda ir yra sėslesni. O įsidarbinimą lemia ne amžius, bet pasirengimas darbo rinkai. Jaunimui įsidarbinti nesunku, daugelis turi paklausias profesijas. Vyresni žmonės, netekę darbo, dažniausiai įgiję nepaklausias profesijas. Jiems sunku persikvalifikuoti”, – aiškino R.Mačiulis.
Jo teigimu, jaunų žmonių Darbo biržos įskaitoje yra tik per 200. Deja, jų dažnai netenkina atlyginimas. Jaunimas ne tik išvažiuoja dirbti į užsienį, bet ir ieško geresnio uždarbio Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Suinteresuoti išlaikyti darbuotojus

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių kreipiasi į Darbo biržą ieškodami reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Darbo vietų pasiūla ypač sparčiai auga nuo praėjusių metų vidurio. „Į kai kurias laisvas darbo vietas dažnai neturime ko pasiūlyti, nes darbo ieškančių žmonių kvalifikacija ir patirtis neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų”, – tęsė direktorius.
Jau keletą metų Darbo birža turi geru finansavimu pagrįstas aktyvias darbo rinkos priemones bedarbiams persikvalifikuoti, įgyti paklausias profesijas ir dalyvauti užimtumo rėmimo programose.
Šiemet aktyvioms priemonėms įgyvendinti ji pradėjo naudoti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. „Deja, dabar kyla rimta problema, kurios nebuvo ankstesniais metais, – nusiųsti bedarbius mokytis paklausiausių profesijų, dalyvauti viešųjų darbų ir kitose programose.
Paklausę klientų, kodėl jie to nenori, dažniausiai išgirstame atsakymą, kad netenkina per mažas darbo užmokestis”, – tvirtino direktorius.
Pasak R.Mačiulio, tokia klientų nuostata darbdaviams pasakoma, ir šie tai žino, bet teigia negali mokėti didesnių atlyginimų, ypač lengvojoje pramonėje: „Dabar minimalaus atlyginimo nepakanka norint išlaikyti darbuotoją. Ten, kur atlyginimai maži, didelė darbuotojų kaita.
Vis dėlto darbdaviai pradeda keistis, nes jau atsiranda suinteresuotumas darbuotojus išlaikyti. Kai kurie darbdaviai, dėl objektyvių priežasčių negalintys mokėti didesnių algų, taiko socialines garantijas – nemokamą maitinimą, kaupiamąjį draudimą ir kita”.

Prekybos centrams prireiks pardavėjų

Darbo birža bedarbiams sudaro sąlygas persikvalifikuoti, tačiau negali darbdaviams duoti garantijų, kad žmogus vienur ar kitur dirbs, nors po profesinio mokymo per tris mėnesius įsidarbina apie 70 proc. besimokiusiųjų.
Šiemet visi Darbo biržos klientai gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose.
Per šiuos metus bus perkvalifikuota maždaug 800, viešųjų darbų programoje dalyvaus 1,2 tūkstančio, užimtumo rėmimo programoje – 300 bedarbių.
Iš viso Darbo birža šįmet aptarnaus per 11 tūkstančių darbo ieškančių asmenų.
Darbdaviai dažniausiai ieško darbininkų profesijų žmonių, nes vadovaujamąjį personalą susiranda kitais būdais, tarp jų ir per skelbimus regioninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje. Antai Alytuje steigiami prekybos centrai Darbo biržoje ieško tik reikiamos kvalifikacijos darbininkų, pavyzdžiui, pardavėjų.
R.Mačiulio manymu, būsimų parduotuvių aprūpinti pardavėjomis nebus didelio vargo, nes parengti pardavėjoms reikia trumpesnių mokymo programų negu statybininkams, medienos ir metalo apdorojimo staklininkams.
Be to, prekybos centrai irgi pasirengę apmokyti darbuotojus, mat siekia supažindinti su darbo sistema, technika ir reikalavimais. Būsimiems prekybos centrams prireiks kelių šimtų darbuotojų.
Onutė Pluščiauskienė