Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir laisvalaikio centre vakar atidaryta kilnojamoji garsaus XIX a. dailininko Hiroshige Ando medžio raižinių paroda „53 Tokaido trakto stotys”. Į jos atidarymą atvyko Japonijos ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius Kadzuhiko Hašimoto ir šios parodos kuratorė Haruka Seto.
Lankėsi Ryto Rasos sode
Alytus – jau tryliktas Lietuvos miestas, kuriame Japonijos ambasados atstovai pristato ir populiarina savo šalies kultūrą. Paroda po Lietuvą neatsitiktinai keliauja būtent šiemet, Europos Sąjungos ir Japonijos tautų mainų metais, kuriems minėti ES šalyse ir Japonijoje organizuojami įvairūs politikos, ekonomikos ir kultūros renginiai.
„Tikimės, kad Mainų metai netaps trumpalaikiu įvykiu, bet iš tikrųjų suartins žmones. Kultūra – puikus glaudesnės partnerystės pagrindas. Neabejoju, Hiroshige Ando graviūrų paroda paskatins alytiškius domėtis Japonijos kultūra”, – šiuos žodžius Alytaus miesto savivaldybėje lankydamasi parodos kuratorė H.Seto ištarė taisyklinga lietuvių kalba su švelniu akcentu.
Nors Alytuje Japonijos ambasados darbuotojai viešėjo vos pusę dienos, spėjo apsilankyti pas Kęstutį Ptakauską ir apžiūrėti jo sukurtą japonišką Ryto Rasos sodą. Šis jiems labai patiko. K.Hašimoto ir H.Seto pasveikino miesto meras Vytautas Kirkliauskas, jiems buvo parodytas Dzūkijos sostinę pristatantis filmas. Svečiai pagyvėjo išvydę kadrus, kuriuose įamžintos tarptautinės bonsų parodos akimirkos. K.Hašimoto domėjosi, kada vyksta šis renginys ir ar jis bus tradicinis. Japonijos ambasados atstovai apgailestavo, jog pirmasis jų vizitas Alytuje labai trumpas, ir žadėjo pastudijuoti jiems dovanotą leidinį, pristatantį investicijų mūsų mieste galimybes. Kitam kartui teko atidėti ir ekskursiją po „Alitos” gamyklą, tačiau H.Seto užtikrino labai mėgstanti Alytų garsinantį šampanizuotą vyną.
Parodoje – didžiausio japonų medžio raižinių meistro darbai
Pristatydamas Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje eksponuojamų peizažinių graviūrų ciklą „53 Tokaido trakto stotys”, Japonijos ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius K.Hašimoto pabrėžė, kad šios parodos autorius H.Ando yra paskutinis didis japonų medžio raižinių meistras. Jo kūryba pirmiausia įdomi niuansuotu spalvų naudojimu, kompozicinių sprendimų įvairove. Kūrėjo dėka peizažas tapo vyraujančiu klasikinės japonų graviūros žanru.
H.Ando darė tiesioginę įtaką to meto Europos dailės raidai. Dailininkai Claude’as Monet, Rodi, Kamille Pissarro, Vincent’as van Goghas jį laikė tikru impresionistu, iš jo darbų sėmėsi įkvėpimo.
Graviūrų ciklas „53 Tokaido trakto stotys” – vienas svarbiausių dailininko kūryboje. Šį ciklą jis sukūrė keliaudamas su oficialia procesija į Kiotą įteikti dovanų imperatoriaus dvarui. H.Ando piešė kiekvienos lankomos vietovės eskizus, o grįžęs spaudė raižinius. Juose vaizduojama pakelės miestelių kasdienybė, vietos papročiai, keliauninkai, ir visa tai susipina su didingos gamtos vaizdais.
Dovanojo vertingų leidinių apie bonsus
Gausus būrys bibliotekos lankytojų, vakar susirinkusių į H.Ando parodos atidarymą, ne tik apžiūrėjo graviūras, bet ir šį tą sužinojo apie Japonijos kultūrą. Ambasados darbuotojai, naudodami informacines technologijas, trumpai pristatė japonų kalbos pradžiamokslį, o pageidaujančiuosius netgi mokė japonų hieroglifais rašyti savo vardą.
Beje, parodos kuratorės H.Seto alytiškiai, be kita ko, teiravosi: kaip jai pavyko taip puikiai išmokti tikrai nelengvą mūsų kalbą? „Lietuvoje gyvenu jau šešerius metus. Lietuvių kalba labai sunki, sakyčiau, jos netgi neįmanoma išmokti, tačiau mane tai padaryti privertė pats gyvenimas. Jeigu noriu čia gyventi – turiu kalbėti”, – prisipažino viešnia.
Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė Japonijos ambasados Lietuvoje darbuotojams dovanų įteikė keletą leidinių apie Alytų, taip pat naujausią dzūkų kultūros almanachą „Dainava”, linkėdama, kad ir kiti jų kolegos mokytųsi lietuvių kalbos ir perskaitytų mūsų literatūrą originalo kalba. K.Hašimoto ir H.Seto į svečius atvyko irgi ne tuščiomis – bibliotekai padovanojo du vertingus leidinius apie bonsus, taip simboliškai primindami, jog alytiškiai ir japonai tikrai turi bent vieną bendrą pokalbių temą. O juk pirmai pažinčiai to ir pakanka, vėliau svarbiausia – tarpusavio simpatija.
Hiroshige Ando medžio raižinių paroda „53 Tokaido trakto stotys” Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Informacijos ir laisvalaikio centre veiks iki spalio vidurio.
Saulė Pinkevičienė