Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas praneša, jog Burių gatvė privalės būti uždaryta ir sustabdytas žmonių ėjimas per geležinkelį į Melnragę.
Uosto direkcija, rūpindamasi Klaipėdos miesto gyventojų saugumu ir atsižvelgdama į bendrus uosto ir specifinius priešgaisrinio saugumo reikalavimus, nusprendė statyti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Tuo siekiama apriboti žmonių patekimą į teritoriją, kurioje yra pavojingų krovinių. Kita vertus, pėstiesiems, einantiems geležinkeliu, kuriuo intensyviai juda vagonai, kyla didelė grėsmė.
Taigi bus uždarytas įvažiavimas į Burių gatvę, esantis už Klaipėdos švyturio. Kadangi Burių gatvė yra uosto teritorijoje, jai turi būti taikomi tokie patys režimo reikalavimai kaip ir uosto teritorijai, t. y. ribojamas gyventojų patekimas.
Terminalo saugumas
Šiaurinėje uosto dalyje, 3-ioje krantinėje, UAB Krovinių terminalas stato naują terminalą, kurio pajėgumas – daugiau kaip 2 mln. tonų įvairių naftos ir chemijos produktų per metus. Kroviniai į šį terminalą bus pristatomi geležinkelio vagonais. Tam, kad jis galėtų gerai dirbti, būtini papildomi geležinkelio privažiuojamieji keliai.
Uosto direkcijos užsakymu jau baigiamas tiesti privažiavimo geležinkelis prie 3 ir 4 krantinių. Šalia AB „Klaipėdos nafta” estakadų vietoj buvusio miškelio jau eina naujas keturių kelių geležinkelis. Juo bus gabenami kroviniai į naująjį terminalą 3-ioje krantinėje. Terminalą planuojama pradėti eksploatuoti jau šių metų pabaigoje, todėl būtina spręsti ir dėl jo egzistavimo iškilusias šiaurinės miesto dalies gyventojų problemas – ėjimas per tokį platų geležinkelio kelyną darosi itin pavojingas.
Gaisrininkų reikalavimas
Pernai liepos mėnesį Klaipėdos uoste pradėjo galioti ISPS kodeksas, keliantis tarptautinius reikalavimus uostų ir terminalų saugumui užtikrinti. Tad ruošiantis Valstybinei komisijai preduoti naująjį terminalą 3-ioje krantinėje ir geležinkelį, išklausytos įvairių tarnybų pastabos saugumo atžvilgiu.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog teritorija, kuria vežamos ar kurioje stovi cisternos su įvairiais naftos produktais, tai yra pavojingais kroviniais, privalo būti aptverta, idant į ją atsitiktinai nepatektų žmonės.
Manoma, jog dar šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai” aptvers ir Pauosčio stoties geležinkelį, nes jame irgi susikaupia daug cisternų su naftos produktais. Apie tai, jog tai būtina padaryti, kalbėta jau kelerius metus.
Žmonių labui
Greičiausiai pėstieji iš šiaurinės uosto dalies į Melnragę, prie jūros, patekdavo eidami palei tvorą Švyturio gatvės tęsiniu, šalia garažų pereidami geležinkelį, o paskui keliaudami Burių gatve. Šiuo keliu naudodavosi nemažai Švyturio ir aplinkinių gatvių gyventojų.
Tačiau jiems reikėdavo pereiti daugybę geležinkelio bėgių: geležinkelį, vedantį į AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritoriją, geležinkelį, kuriuo išvežami tušti vagonai iš KLASCO KAS’o (skystų trąšų), naujo etilengliukolio terminalų, taip pat kirsti kelius, kuriais pristatomi vagonai į KLASCO grūdų terminalą, atšaką, einančią į 5-6 krantines. Prie šių jau esančių geležinkelio kelių netrukus prisidės dar du geležinkelio keliai į Krovinių terminalo iškrovos estakadą. Pasak A. Kamarausko, todėl ši vieta labai pavojinga eismo atžvilgiu. Užtat tiek Uosto direkcijos, tiek KLASCO, tiek kitų institucijų atsakingų asmenų manymu, pačių žmonių labui būtina šį praėjimą uždaryti ir nutraukti pėsčiųjų eismą.
Pasiūlė alternatyvą
Uosto direkcija, atsižvelgdama į tai, kad dalis gyventojų eina per minėtą geležinkelį, ypač pavasarį ir vasarą, kai skubama prie jūros, pasiūlė alternatyvų kelią, kuriuo pėstieji ir dviratininkai šiaurinėje uosto dalyje galėtų patekti prie jūros.
Pasak A. Kamarausko, kalbant apie vaikų, gyvenančių Melnragėje ir besimokančių Klaipėdoje, saugumą geriausias variantas – vežti juos į mokyklą specialiu transportu. Kitiems Uosto direkcija siūlė net tris alternatyvaus kelio variantus.
Praėjusią savaitę vykusiame Klaipėdos savivaldybės ir Uosto direkcijos atstovų pasitarime nuspręsta rinktis vadinamąjį tilto variantą.
Tilto variantas
Norint patekti į Melnragę iš šiaurinės miesto dalies ateityje reikės eiti Švyturio gatve, praėjus pro garažus kirsti geležinkelio liniją centrinėje dalyje. Šiam tikslui bus įrengta pėsčiųjų perėja. (Toje vietoje, kur yra geležinkelio posūkis ir šlaitai iš abiejų pusių, įrengti paprastą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nėra galimybės dėl galiojančių normatyvų.) Šia perėja bus pasiekiamas būsimasis pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.
Tiltas kirs važiuojamąjį 16 kelią, kelyną, kuriuo vežami vagonai į „Klaipėdos naftą” ir minėto naujo kelyno į 3-4 krantines pradžią. Kitaip sakant, tiltas aplenks „Klaipėdos naftos” iškrovimo mazgą. Perlipus tiltą miško keliukais bus galima išeiti arba į Burių, arba į Molo gatvę ir taip pasiekti Melnragę.
Jau yra parengtas tokio tilto projektas. Jis bus 130 m ilgio, juo bus galima vežtis ir dviratį, stumti vežimėlį. Tiltas, A. Kamarausko manymu, kainuotų apie 800-900 tūkst. Lt. Perėjai įrengti daug lėšų nereikės. Minėti miško takeliai bus šiek tiek aptvarkyti.
Pasak A. Kamarausko, šis variantas yra greičiausiai įgyvendinamas, nes jau yra parengti jo techniniai projektai.
Kiti variantai
Antras variantas – apsieiti be tilto, statyti estakadą ir Melnragę pasiekti P. Lideikio gatvės tęsiniu. Šis variantas kainuotų kur kas brangiau. Mišku paėjėti vis tiek reikėtų. Beje, tokiu atveju, jeigu bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, estakada atsidurtų netinkamoje vietoje.
Trečias variantas – daryti požeminę perėją. Būtų ateinama iki magistralinių kelių į Klaipėdos stotį, ten būtų padaryta požeminė perėja pėstiesiems. Ją perėjus būtų ateinama iki tilto-viaduko prie P. Lideikio gatvės ir ta gatve patenkama į Melnragę.
Beje, šis variantas yra bene pigiausias. Reikėtų perėjos, kurios įrengimas nekainuotų labai brangiai, ir požeminės perėjos po geležinkeliu.
Uosto direkcijos atstovai ir Savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai visus tirs maršrutus nuėjo patys pėsčiomis. Atstumo atžvilgiu jie visi beveik vienodi.
Teisiniai ir finansiniai niuansai
Pagal galiojantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Uosto direkcija gali skirti lėšų Savivaldybei tik privažiavimo kelių rekonstrukcijai ir plėtrai. Egzistuoja žodinis Uosto direkcijos ir miesto vadovų susitarimas, kad kasmet Uosto direkcija miestui šiems tikslams skirs ne mažiau kaip 3 mln. Lt.
Tilto varianto atveju teisinių problemų nekyla. Paklaustas, ar miestas galėtų tikėtis iš Uosto direkcijos gauti papildomai pinigų, neskaičiuojant tų 3 mln. Lt, pėsčiųjų tiltui, kuriuo miestiečiai iš šiaurinės miesto dalies pateks į Melnragę, A. Kamarauskas atsakė, jog galimybės rasti papildomų lėšų labai ribotos.
Nors krova mūsų uoste šiek tiek didėja, tačiau dėl paaštrėjusios uostų konkurencijos mažinamos Klaipėdos uosto rinkliavos. Beje, pačiame uoste būtina padaryti dar daug darbų, o krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo darbai per pastaruosius metus gerokai pabrango.
Vidmantas Mažiokas