Nuo visuomenės nepakantumo kūdikius auginančias motinas gelbės įstatymo pataisa.
Viešoje vietoje kūdikius krūtimi maitinančios motinos dabar ne tik badomos pirštais bei gėdinamos pikčiausiomis replikomis, bet dar ir varomos lauk, arba siunčiamos į tualetą.
Priėmus Seimo narės Birutės Vėsaitės siūlomas Statybos įstatymo pataisas, motinoms patyčių kęsti nebereikės, nes kūdikius žindyti bei pervystyti jos galės tam skirtose patalpose.
Beje, psichologai tvirtina, kad krūtimi maitinančios motinos neigiamus jausmus gali kelti nebent tiems žmonėms, kuriems patiems reikia psichologo pagalbos.
Maitinti krūtimi – nepadoru?
Vos prieš porą mėnesių „Vakarų eksprese” buvo aprašyta nemaloni situacija, kurioje atsidūrė leidimo pamaitinti kūdikį kavinės viduje paprašiusi klaipėdietė – ji apstulbo, kai darbuotoja jai su trijų mėnesių vaikeliu pasiūlė eiti tai daryti į tualetą. Straipsnio atgarsiuose lyg veidrodyje atsispindėjo visuomenės požiūris į motinas, deja, dažnai neigiamas. Juk maitinti krūtimi – „nepadoru”, „negražu”, „šlykštu”…
Taikinyje dabar rizikuoja atsidurti ir parlamentarė B. Vėsaitė, siūlanti priimti Statybos įstatymo pataisas, pagal kurias projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant viešojo naudojimo pastatus būtų privaloma įrengti ir kūdikių žindymui bei pervystymui skirtą vietą.
B. Vėsaitė „Vakarų ekspresui” sakė jau laukianti priešiškos verslininkų reakcijos. Nors patalpų mamoms įrengimas, jos nuomone, neturėtų brangiai atsieiti, B. Vėsaitė neabejoja, kad verslininkai priešinsis bet kokioms papildomoms išlaidoms. Tačiau labiau B. Vėsaitė nerimauja, ar ją palaikys kolegos Seime, tarp kurių yra nemažai buvusių verslininkų. Tiesa, bent jau kol kas B. Vėsaitė sako jaučianti parlamentarų pritarimą jos iniciatyvai.
Anot Seimo narės, dar reikia apsispręsti, kokiose vietose patalpos mamoms ir jų kūdikiams yra reikalingiausios. B. Vėsaitės įsitikinimu, tai būtina anaiptol ne visose viešose įstaigose. „Pavyzdžiui, įstatymas nebūtų taikomas mažoms parduotuvėms – juk jos yra arti namų, tad tai ne taip aktualu. Tačiau manau, kad vietos kūdikiams žindyti ir pervystyti būtinos prekybos centruose, autobusų ir geležinkelio stotyse, bibliotekose, parodų salėse ir kitur”, – kalbėjo B. Vėsaitė, beje, nemananti, kad įstatymą derėtų taikyti ir tokioms viešojo naudojimo įstaigoms kaip kavinės bei restoranai. „Mano galva, naujagimį po kavines tampyti nederėtų. Tai netinkama vieta kūdikiams”, – teigė pašnekovė.
Pasak B. Vėsaitės, įstatymo pataisomis siekiama sudaryti sąlygas motinoms viešose vietose ramiai ir saugiai žindyti kūdikius, pakeisti jiems sauskelnes. Ji pripažįsta, kad maitindamos kūdikius stebint aplinkiniams motinos jaučiasi nesmagiai.
„Mūsų visuomenėje dar daug netolerancijos ir nesupratimo, – apgailestavo Seimo narė, neabejojanti, kad šie dalykai turi įtakos net ir šalies demografinei padėčiai. – Neigiamas aplinkos požiūris formuoja moterų nuostatą turėti mažiau vaikų”.
Seimas Statybos įstatymo pataisas žada svarstyti jau spalį.
Motinos slepiasi
Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja Eglė Markūnienė laikosi pozicijos, kad motinos gali žindyti kūdikius kur nori ir kada nori. Atskirti jas nuo visuomenės, pasiūlant natūralius kūdikio poreikius patenkinti tam tikrose patalpose, netgi nereikėtų, – įsitikinusi ji. „Tačiau ne viskas iš karto. Aš siūlymus įrengti žindymo patalpas vadinu pereinamuoju etapu. Reikia laiko, kad žmonių požiūris pasikeistų”, – mano E. Markūnienė, žindančių motinų problemas plačiai nagrinėjusi savo disertacijoje.
Rašydama disertaciją gydytoja stebėjosi: paaiškėjo, kad didžioji dalis moterų maitintų krūtimi tik šeimos nariams matant. Visai niekam nematant kūdikį maitintų 15 proc. Panašiai tiek mažai yra ir moterų, kurios nesukdamos sau galvos žindytų vaikelį viešoje vietoje.
„Beje, motinos, maitinančios tik prie šeimos narių ar užsidariusios, žindo trumpiau už tas, kurios aplinkinių nesibaimina”, – atkreipė dėmesį medikė.
E. Markūnienė stebisi, kad mūsų visuomenėje iš natūraliu būdu maitinančių motinų šaipomasi, o naudojančios dirbtinius mišinukus, kurie niekada neprilygs motinos pienui, – tarsi išaukštinamos. Jai pritaria ir Nacionalinės sveikatos tarybos prie LR Seimo narė, žindymą propaguojančios viešosios įstaigos „Pradžių pradžia” vadovė Daiva Šniukaitė.
„Kai motina išsitraukia buteliuką ir duoda vaikui, visi žiūri ir grožisi. O jei priglaudžia vaiką prie krūties – tai jau baisu, gėda”, – stebisi D. Šniukaitė.
Niekam taip nekliūva, anot E. Markūnienės, visur rodomos nuogybės, gatvėmis vaikštančios pusnuogės merginos.
„Vyrai šiuo atžvilgiu labiau netolerantiški nei moterys. Net ir tarp medikų – akušerių ginekologų – galite išgirsti tokią nuomonę: „Kodėl aš, atėjęs į kavinę, turiu matyti žindomą kūdikį?” Žinoma, į tokį klausimą galima atsakyti labai paprastai: „O ko žiūri, jei nepatinka?” – kalbėjo gydytoja. – Toks požiūris gajus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose posovietinėse šalyse. O štai Švedijoje maitinti krūtimi viešai yra visiškai priimtina.”
Psichologas Kęstutis Ridikas sako, kad krūtimi maitinanti motina jokiu būdu neturi kelti pasišlykštėjimo. Priešingai – tik pagarbą ir susižavėjimą. „Mano supratimu, tai labai gražu. O tie vyrai, kurie galvoja kitaip, gal pavydi, kad nėra to kūdikio vietoje?.. – svarstė K. Ridikas. – Tokie žmonės, kurie šlykštisi maitinančia motina, turbūt yra patyrę kokią nors psichologinę traumą – kažkas jiems negerai.”
Siūlo bausti
Manantiems, kad maitinti krūtimi stebint aplinkiniams – „nepadoru”, mūsų dienraščio pašnekovės turi vieną paprastą argumentą: jei suaugusieji gali valgyti kur nori, kodėl kūdikis tai turėtų daryti tualete? „Valgymas – natūralus vaiko poreikis, ir įstatymai gina jo teisę į geriausią maistą”, – pabrėžė E. Markūnienė.
„Jei bus įrengiamos žindymo patalpos, jokiu būdu jos neturėtų atsirasti šalia tualetų. Man keista, kad viską taip suprimityviname: pirma pavalgiau, po to – išsituštinau… Pamirštame, kad kūdikis taip pat yra visavertis visuomenės narys”, – sakė D. Šniukaitė. Ji pritaria B. Vėsaitės siūlomoms įstatymo pataisoms vien todėl, kad taip motinos esą bus mažiau įkalinamos namuose, sumažės jų socialinė atskirtis.
„Pradžių pradžios” vadovė prisiminė, kad Škotijoje po vieno incidento, kai kūdikį žindžiusi motina buvo išmesta iš autobuso, buvo priimtas įstatymas, ir dabar už tokias netolerancijos apraiškas tenka brangiai sumokėti: skiriamos kelių tūkstančių svarų baudos. „O kodėl neįvedus baudų ir Lietuvoje?” – siūlo D. Šniukaitė. Beje, ji teigia, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos jau kone dešimtį metų agituoja už sąlygų žindyvėms sukūrimą, tačiau realių veiksmų imamasi tik dabar.
D. Šniukaitės manymu, mūsų įstatymų bazei reikalingas dar ne vienas patobulinimas. Pavyzdžiui, ji piktinasi, kad teisę į papildomas pertraukas vaiko maitinimui dabar turi tik tos dirbančios motinos, kurios augina vaikus iki vienerių metų. Prieš priimant atitinkamas Darbo kodekso pataisas, tokiomis pertraukomis galėjo naudotis iki 1,5 metų atžalas turinčios motinos. „Man apmaudu, nes net ir Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti kūdikius, duodant ir kitą papildomą maistą, iki jiems sueis dveji metai. Be to, įstatyme nebeliko nuostatos, kad šias pertraukas motinas gali išnaudoti pienui nutraukti. Kas gi nešios vaiką į darbą? O arti namų juk dirba ne visos. Reikėtų sudaryti sąlygas ir pienui laikyti”, – sakė Nacionalinės sveikatos tarybos narė.
D. Šniukaitė įsitikinusi, kad viešumo baimė bei neišplėtotos paslaugos motinoms skatina jas rinktis nenatūralius kūdikių maitinimo būdus.
Sveikatos informacijos centro turimi duomenys patvirtina, kad praėjusiais metais natūraliai buvo maitinama tik 17,5 proc. kūdikių. Taip yra nepaisant mokslininkų įrodymų, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas jos kūdikiui.
Giedrė Petkevičiūtė