2005 m. rugsėjo 30 d. prasideda Italų kultūros instituto Vilniuje organizuotas renginys, skirtas italų režisieriaus Luchino Visconti kūrybai. Jo metu bus parodyta 7 filmų retrospektyva, pristatyta fotografijų bei dokumentų iš Visconti archyvo paroda ir išleistas katalogas.
Likus vos metams iki Luchino Visconti šimtųjų gimimo metinių, Italų kultūros institutas Vilniuje pristato šio italų režisieriaus kūrybos retrospektyvą. Spalio 1-7 dienomis „Lietuvos” kino teatre bus rodomi septyni italų režisieriaus filmai originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Keletas iš jų niekada nebuvo rodyti Lietuvos didžiuosiuose ekranuose. Retrospektyvai buvo atrinkti šie filmai: „Baltosios naktys” (1956), „Blyškiosios Grįžulo ratų žvaigždės” (1965), „Svetimas” (1967), „Dievų žlugimas” (1969), „Mirtis Venecijoje” (1971), „Liudvikas” (1973) ir „Nekaltas” (1976). Filmai atvyksta į Vilnių Kinematografijos eksperimentinio centro – Nacionalinės filmotekos paramos ir bendradarbiavimo dėka. Šis centras taip pat atliko ir juostų restauravimo darbus.
Tuo pačiu metu Instituto parodų salėje bus surengta 30 fotografijų bei dokumentinės medžiagos iš Visconti fondų paroda. Medžiaga, anksčiau priklausiusi pačiam režisieriui, dabar yra saugoma Gramsci instituto fondo archyvuose Romoje. 1987 m. Visconti paveldėtojai padovanojo archyvus Gramsci institutui, tikėdamiesi skleisti ir populiarinti didžio italų menininko kūrybą. Parodos medžiagą pagal rodomus filmus atrinko Italų kultūros instituto direktorė Alessandra Bertini Malgarini.
Specialiai šiam renginiui Italų kultūros institutas išleido katalogą „Luchino Visconti Vilniuje”. Nuotraukomis iliustruotame kataloge spausdinami italų ir lietuvių kino kritikų straipsniai, smulki režisieriaus biografija ir filmų aprašymai. Pirmą kartą italų kalba spausdinami trys lietuvių kritiko ir tikro italų kino žinovo Sauliaus Macaičio straipsniai, o Lietuvos skaitytojams pateikiame išsamią režisieriaus biografiją, straipsnį apie Visconti juostų restauravimą ir ilgą Visconti interviu italų žurnalistui ir kino kritikui Costanzo Costantini likus keliems mėnesiams iki režisieriaus mirties. Tai pokalbis, kuriame Visconti pasakoja apie save, apie savo šeimą ir išsilavinimą, draugus, darbą, giliausius jausmus ir netgi apie mirtį, kurios sakosi nebijąs. Lietuvių kalba ši unikali medžiaga yra publikuojama pirmą kartą.
„Visconti kūrybos apibūdinimams nereikia jokių priedėlių. Tai ir gimimo metais, ir šiandien gyvastimi tebepulsuojanti kultūra”. Šis kritiko Sauliaus Macaičio teiginys pabrėžia, koks aktualus yra Visconti kinas, net ir po trisdešimties metų galįs daug duoti žiūrovui. Iš tiesų, pasak paties režisieriaus, tai kinas apie „gyvus žmones”, paliečiantis žiūrovo jausmus nepaisant laiko ir tautybės. Neveltui Visconti yra vadinamas „Europos menininku”: jis sugebėjo priimti ir originaliai apdoroti įvairius skirtingų kultūrų aspektus. Šį Luchino Visconti kūrybos aspektą ir nori pabrėžti Italų kultūros institutas.
Parodos atidarymas: rugsėjo 30 d., penktadienį, 18 val.
Italų kultūros instituto parodų salė, Universiteto g. 4, Vilnius
Retrospektyvos atidarymas: spalio 1 d., šeštadienį, 19 val. Kino teatre „Lietuva” (Pylimo g. 17). Bus rodomas filmas „Mirtis Venecijoje”.