Išvenkite kirmėlinių ligų smėlio dėžėje

Kai sodai dar pilni nukritusių obuolių ir slyvų, o mūsų mažieji, kramsnodami kokį nors skanėstą, linksmai kapstosi kiemų smėlio dėžėse, kurias prieš tai savo ekskrementais užteršė lakstydami šunys ir katės, Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja tėvelius, jog bet koks vaiko sąlytis su gyvūnų išmatomis užteršta aplinka, užkandžiavimas neplautomis rankutėmis kapstantis smėlio dėžėje, valgymas neplautų vaisių ir daržovių sode, turguje ir kitur kelia pavojų užsikrėsti įvairiomis kirmėlėmis ir susirgti parazitinėmis kirmėlinėmis ligomis – helmintozėmis.

Lietuvoje labiausiai paplitusi enterobiozė (spalinukės), askaridozė, trichiuriazė, toksokarozė, trichineliozė. Rečiau susergama kaspinuočių sukeltomis ligomis: difilobotrioze, tenioze ir teniarinchoze. Žmogaus organizme gali apsigyventi apie 150 helmintų rūšių.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, mieste kasmet apie 400-600 žmonių, iš jų 98 proc. vaikų, suserga helmintozėmis. 2004 m. net 238 kauniečiai sirgo enterobioze, 30 – toksokaroze ir kiti – askaridoze. Tačiau gydytojų parazitologų teigimu, šie skaičiai neparodo realios situacijos. Laboratoriškai tiriami tik tie gyventojai, kurie patys kreipiasi į medikus, o daugelis susirgusiųjų gydosi patys.

Visuomenės sveikatos specialistai priminė, kad vaikas skaniai sukrimtęs neplautą nukritusį obuolį ar sultingą slyvą gali užsikrėsti šunų ir kačių askaridėmis ir susirgti viena sunkiausių parazitinių ligų – akių ar vidaus organų toksokaroze. Užsikrėtus šia liga galimos įvairios komplikacijos, pati grėsmingiausia – apakimas.

Nukritusius vaisius savo ekskrementais užteršia po sodus lakstydami šunys ir katės. Šia liga dažniausiai serga darželinukai ir jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikai, kartais ir gyvūnų savininkai, sodininkai. Ne mažesnis pavojus tyko vaikų, žaidžiančių smėlio dėžėse savo namo kieme arba darželių teritorijoje ir nešvariomis rankomis čiumpantį kokį nors skanėstą.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytojos parazitologės Irenos Bulsienės, rudenį reikėtų atidžiau pasidomėti įtartinu vaikų (taip pat ir suaugusiųjų) pilvo skausmu, jei šie vasarą raškė braškes tiesiai nuo lysvės, yra valgę žalią mėsą ar sūdytą žalią žuvį, netinkamai nuplautas salotas, ridikėlius ar krapus, petražoles bei svogūnus. Kirmėlių sukelti negalavimai atsiranda po 2-3 mėnesių.

Nesilaikant asmens higienos, galima užsikrėsti spalinėmis, plaukagalviais, žmonių ar šunų ir kačių askaridėmis. Parazitų kiaušinėliai gali pakliūti ir su dulkėmis, kurias vėjo gūsis pakelia nuo žemės. Helmintozes patikimai gali nustatyti tik laboratoriniai tyrimai.

Anot Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, kirmėlių sukeltų ligų padės išvengti higienos įpročiai: tekančiu vandeniu plaunamos rankos (prieš valgį, grižus iš lauko, pasinaudojus tualetu), vaisiai, uogos, daržovės. Mėsą ir žuvį būtina gerai iškepti ar išvirti. Esant šeimoje užsikrėtusių spalinėmis, reikia kasdien drėgnai valyti patalpas, dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, baldus, minkštus žaislus, patalynę laidyti karšta laidyne, kasdien keisti baltinius ir rankšluosčius, o durų rankenas, vonias, unitazus plauti karštu vandeniu su plovimo priemonėmis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.