Jie – keramikai iš visos Lietuvos – suskrenda į Bebrusus, kai paukščiai taiso sparnus kelionėn. Birutės ir Viliaus Šeškauskų sodyba netoli Molėtų porai savaičių virsta jų prieglobsčio inkilu. Šitaip yra jau devinti metai. Būrelis mažesnis, būrelis didesnis, bet nuolatinių seminaro dalyvių veidai – jau molio brolių ir seserų.
Nuo pat pirmo sambūrio čionai Vytautas Valiušis iš Utenos rajono Leliūnų miestelio, Audrius Gokas iš Pasvalio krašto, klaipėdiškis Raimondas Prikockis, tėvas ir sūnus Skirmantas ir Džiugas Petraičiai iš Kauno ir Merkinės, Šeškauskų dukros Lina ir Rūta.
Kiek vėliau molio šeimynos nariais tapo Genė Vaičikauskienė iš Kupiškio rajono, Subačiaus, Skaidrė Račkaitytė iš Anykščių, Robertas Kavoliukas iš Vilniaus. Dar vėliau lipdančių, žiedžiančių tėvų vaikai įklimpo į molį.
Jau minėtos Skaidrės dešimtmetis sūnus Jonas Mindaugas Eimanavičius, šio seminaro jauniausias dalyvis, suaugėlius stebino vos poros centimetrų dydžio švilpukais, nužiestais dubenėliais. Ir buvo nevaikiškai darbštus – išsisuodinęs ligi ausų, sergėjo degimo krosnį, plovė iš jos išimtus išdegtus juodpuodžius.
Regina Stundienė