Iš vienos pusės – „Lukoil”, iš kitos – Viktoras Uspaskichas su „Baltic holdingu”, kuriame „tikrai tikrai” nėra „Gazpromo”. O kas yra?
Gal Darbo partijos lyderis, kuris ir dar būdamas ministras, ir dabar atvirai stumia tą holdingą į Mažeikius? Stumia ir lengvai šantažuoja koalicijos partnerius, kad jo ministrai ir jo frakcija nebalsuos už „Mažeikių naftos” perpardavimą, jei tai „nebus naudzinga Lietuvos valstybei”.
V. Uspaskichas visiškai atvirai aiškina, kad „naudzingiausias” Lietuvos valstybei yra sandoris su tuo nežinia iš kur atsiradusiu ir nežinia kieno milijardus vartančiu „Baltic holding”.
Buvo galima manyti, kad premjeras tiesiog nusijuoks eksministrui ir eksparlamentarui į veidą. Tačiau taip neatsitiko. Pirmadienį po koalicijos politinės tarybos posėdžio Algirdas Brazauskas prabilo V. Uspaskicho tekstais: esą tas holdingas labai geras, ketina labai daug investuoti ir nėra niekaip susijęs su „Gazprom”.
Iš kur premjeras žino? Gal iš to vienintelio ir patikimo šaltinio – iš V. Uspaskicho? Juk paties holdingo atstovai, kai lankėsi Lietuvoje, sąjungą su „Gazprom” pristatė kaip savo pranašumą, nes „Gazprom” antrinė įmonė „Gazprom bankas” yra neoficialus „Jukos” naftos verslo paveldėtojas.
Dabar staiga pranašumu laikoma tai, kad „Gazpromo” ten esą nebėra. Vadinasi, nėra ir naftos. Tačiau V. Uspaskichas teigia, kad holdingas Mažeikiuose ketina išvystyti… chemijos pramonę, kuri iš rusiškų dujų gamins plastmases. Darbo partijos verslo partnerių sluoksniuose tikimasi, kad premjerui ta mintis patiks. A. Brazausko veiklą nuo pat karjeros pradžios lydėjo industrinės toksikomanijos simptomai. Kuo didesnis kaminas ir kuo labiau smirdi, tuo geriau. Dabar, tiesa, tokia valstybės kryptis vadinama „žinių visuomenės” kūrimu.
Tačiau ekologija – ne vienintelis kabliukas „Baltic holding” reikaliuke. Jeigu Mažeikiuose iš tiesų ketinama perdirbti rusiškas dujas, tai reiškia, kad „Gazpromas” tame holdinge kažkokiu pavidalu vis dėlto yra. Plastmasių industrijai kurti reikia mažiausiai dviejų dalykų – rusiškų dujų ir kelių milijardų. Ir viena, ir kita yra Rusijoje. Juk tie milijardai, kuriais premjerą gundo V. Uspaskichas, negali būti nukritę iš dangaus.
Visi atsakymai turėtų būti įrašyti į „Baltic holding” akcininkų sąrašą. Labai įtikima, kad projektą ketinama įgyvendinti senoviškai, posovietiškai – suinteresavus akcijomis aukštus „Gazprom” veikėjus bus tikimasi apsirūpinti dujomis ir nafta, o milijardus investicijoms ketinama pasiskolinti numatant, kad skolas atiduos „Mažeikių nafta”.
Ir jeigu premjeras neblefuoja, jei jis tikrai laiko tą holdingą investuotojo požymius turinčia kompanija, tai, dievaži, neišsklęs jis iš politikos į pensiją ir istoriją ereliu. V. Uspaskicho verslo operacijos dažniausiai nuskraidina iki prokuratūros.
Tačiau aš manau, kad premjeras vis dėlto labiau politikuoja nei rimtai šneka reklamuodamas tą V. Upaskicho protežė. Mieli Lietuvos žmonės iš tiesų pridarė problemų, kai į Seimą nutupdė šito verslininko interesams atstovaujančią frakciją, be kurios pritarimo neįmanomas nė vienas rimtas sprendimas. Taigi premjerui tenka laviruoti.
Tačiau kai tik Seimas nubalsuos už visus „Mažeikių naftos” perpardavimui reikalingus įstatymus, gali paaiškėti, kad „Baltic holdingas” šiame reikaliuke atliko Žirinovskio vaidmenį. Kremliaus šeimininkai išlaiko Žirinovskį kaip baidyklę, didžiausią blogybę, prieš kurią Vladimiras Putinas yra tiesiog angelas. Mūsų atveju angelo vaidmuo turėtų būti rezervuotas „Lukoilui”.
Rūta Grinevičiūtė