Seimas antradienį priėmė svarstyti naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymo projektą.
Už jį po pristatymo balsavo 51 Seimo narys, prieš – 1, 16 susilaikė.
„Įstatymas didins konkurenciją tarp šilumos tiekėjų bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų, sumažins galimybes korupcijai”, – tvirtinama įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Projektą rengė Seimo narių darbo grupė.
Projekte numatyta, jog šilumos vartotojai įgis teisę reikalauti kompensacijos iš šilumos ar karšto vandens tiekėjų, jei jų netenkins teikiamos paslaugos kokybė. O tiekėjai privalės iš anksto informuoti vartotojus apie numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus ar kainų padidinimą.
Panaikinta nuostata, kad reikalaujant ne mažiau kaip trečdaliui neįsiskolinusių butų savininkų namas būtų šildomas privaloma tvarka. O iš daugiabučių butų savininkų atimta teisė atsijungti nuo šildymo, nes, anot pataisų rengėjų, praktiškai tokiu atveju jų nešildomas patalpas per sienas šildo ir už tai moka kaimyninių butų savininkai.
Naujajame įstatyme numatyta supaprastinta apšildymo būdo keitimo tvarka. Vartotojams nesutinkant su savivaldybės sprendimu neleisti pakeisti apšildymo būdo, jie galės skųstis Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Daugiabučiuose namuose, kur karštas vanduo ruošiamas namie esančiame šilumos punkte, šilumos tiekėjas savo lėšomis privalės įrengti specialius skaitiklius, kad apskaičiuotų, kuri tiektos šilumos dalis teko šildyti vandeniui, o kuri – patalpoms.
Jei centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje per 70 proc. šilumos pagamina tas pats nepriklausomas gamintojas, jam yra nustatoma kitoms šilumos gamybos įmonėms analogiška kainodara.
Centralizuotos šilumos tiekimo įmonės pernai sunaudojo apie 800 mln. kubinių metrų dujų. Visa šalies gamtinių dujų rinka pernai dėl šiltos žiemos susitraukė 0,4 proc. – nuo 2,894 mlrd. iki 2,881 mlrd. kubinių metrų.
2005-09-27 19:17