Filosofijos esmė: ironija, skepsis ir humoras

Sostinės akademinei visuomenei buvo pristatytas vasarą „Apostrofos” leidykloje išleistas profesoriaus filosofijos mokslų daktaro Arvydo Šliogerio veikalas „Niekis ir esmas”.

Pasak Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus Algio Mickūno, parašęs šį kolosalų veikalą Arvydas Šliogeris tampa iškiliausiu Rytų Europos mąstytoju. „Niekis ir esmas” tęsia Niekio sūnaus odisėją ir gilina mintis, išdėstytas ankstesnėse jo knygose – „Transcendencijos tyla” (1996), „Niekio vardai” (1998), „Alfa ir omega” (1999).

Leidėjų grupė dirbo suprasdama, kad „Niekio ir esmo” pasirodymas yra didžiulio mąsto įvykis lietuvių filosofinės minties istorijoje.

Šliogeris pasidžiaugė atradimu, padarytu baigus monumentalų 300 dienų rašytą veikalą. Jis supratęs Sokrato, visos graikų filosofijos (nes egzistuoja tik graikiška filosofija) esmę: jos neįmanoma suvokti be trijų dalykų – ironijos, skepsio ir humoro. Autorius pasiūlė nusijuokti visiems, kurie jau perskaitė ir kurie dar tik skaitys naująjį veikalą. Pats nusijuokė namie apsilankius Arvydui Juozaičiui ir pasvėrus rankraštį. „Nusijuokiau ir sau pasakiau, kad darbą reikia tučtuojau baigti”, – prisiminė filosofas.

„Užtenka peržvelgti įžanginį autoriaus žodį – viskas jame yra”, – šmaikštavo Arvydas, didžiulei klausytojų auditorijai pasižadėjęs ateity rašyti tik penkis, septynis šimtus gramų sveriančius traktatus.

Mindaugas Klusas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.