Komunalinių bei kitų mokesčių mokėjimas žmonėms netrukus gali tapti išbandymu.
Netyla diskusijos, ar po kelių mėnesių pašte nereikės papildomai mokėti vieno lito už kiekvieną sąskaitą. Seimas taip pat rengia Civilinio kodekso pataisas. Jei jos bus patvirtintos, nei pašte, nei bankuose gyventojams nebeteks mokėti įmokų aptarnavimo mokesčio. Dabar jis siekia nuo 1 iki 2 litų. Šias išlaidas turės padengti paslaugų teikėjas. Tačiau įmonės bei įstaigos nenorės eikvoti savo biudžeto.
Neatmetama, jog mokesčius daugeliui įmonių teks mokėti jų pačių buveinėse. Todėl žmonės mėnesio pabaigoje turės apeiti ne vieną įmonę, kol susimokės net ir būtiniausius komunalinius mokesčius.
Papildomi litai
Nuo naujųjų metų „Lietuvos paštas” daliai įmonių koreguos paslaugų įkainius. Tačiau žmonės nuogąstauja, jog naujoji tvarka neaplenks ir jų, esą papildomas išlaidas turės padengti ne įmonės, o paslaugų vartotojai.
„Lietuvos paštas”, priimdamas mokesčius už būtiniausias komunalines paslaugas, neturi teisės imti papildomo lito. Mes vadovaujamės dar 1993 metais priimtu Vyriausybės nutarimu. Jame juodu ant balto parašyta, jog įmokų aptarnavimo mokestį sumoka ne gyventojai, o paslaugų teikėjai”, – ramino Klaipėdos apskrities centrinio pašto rinkodaros ir komercijos skyriaus viršininkė Dalė Okmanaitė.
„Lietuvos pašte” papildomų mokesčių iki šiol nereikia mokėti už elektros energiją, dujas, karštą bei šaltą vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą, „Lietuvos telekomo” paslaugas.
Bankai ima šių įmokų aptarnavimo mokestį, siekiantį 1 – 2 litus.
Tačiau pašto skyriuose jau dabar galioja papildomas lito mokestis. Jį reikia sumokėti pervedant pinigus už kabelinę televiziją, mobiliojo ryšio paslaugas, darželius.
Normalūs pokyčiai
„Lietuvos pašto” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus taip pat teigė, jog žmonėms nėra dėl ko nuogąstauti. Anot jo, įkainiai įmonėms nėra didinami, tik keičiama tarifų skaičiavimo sistema. „Kitaip tariant, sudaromos vienodos žaidimo taisyklės visiems paslaugų tiekėjams. Iki šiol vieni iš jų už įmokos priėmimą mokėdavo kelis centus, kiti – keliasdešimt kartų daugiau”, – sakė J.Šalavėjus.
Audronė Jučienė, „Lietuvos pašto” atstovė spaudai, patikino, jog baimintis nereikia ir paslaugų teikėjams. Tik nedidelė jų dalis finansiškai pajus pokyčius. Pasak A.Jučienės, dėl vienodų įkainių labiausiai nukentės smulkios įmonės, o stambiosioms sudaromos net geresnės sąlygos. „Tokie pokyčiai yra normalūs. Paštas savo įkainių nedidino nuo 1999 metų, o visi paslaugų teikėjai per tuos metus mokesčius padidino”, – sakė A.Jučienė.
Jos žodžiais, vis daugiau žmonių mokesčius sumoka pašto skyriuose – paslauga labai populiarėja. Anot A.Jučienės, šiam rodikliui daugiausia įtakos turi tai, jog bankuose už kiekvienos sąskaitos mokėjimą dar reikia sumokėti papildomą mokestį.
Nors nėra tikslių duomenų, galima teigti, jog pašto skyriuose mokesčius moka apie 70 proc. vartotojų. Norėdamas kuo kokybiškiau dirbti, „Lietuvos paštas” mėnesio paskutinėmis dienomis net pailgina darbo laiką.
Kurioziška situacija
„Bankams tokia paslauga yra tik šalutinė. Manau, jei bankams nebebūtų leista imti papildomo mokesčio už įmokų aptarnavimą, jie iš viso atsisakytų šios paslaugos”, – svarstė A.Jučienė.
Jos žodžiai netrukus gali tapti realybe. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas pateikė svarstyti Civilinio kodekso pataisas. Jei parlamentarai joms pritars, nei pašte, nei bankuose žmonėms nebereikės mokėti papildomų mokesčių. Įmokų aptarnavimo mokesčius turės sumokėti paslaugų teikėjai.
„Lietuvoje susidariusi kurioziška situacija. Žmogus nueina į banką sumokėti pusantro lito, o iš jo dar nulupa 2 litų papildomą mokestį”, – savo sprendimą dėl Civilinio kodekso pataisų komentavo V.Navickas.
Jo žodžiais, paslaugų teikėjai visą mokesčių naštą sukrauna ant žmonių pečių. Tačiau to reikėtų išvengti. „Daugelis įmonių taupo savo pinigus. Jie atsisako kasininko, kuris priimtų mokesčius, etato, o vartotoją apkrauna papildomais mokesčiais. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bendrovės. Jų paslaugų pirkėjui tenka sumokėti ne tik už suteiktą paslaugą, bet dar ir už tai, jog tuos pinigus pervestų į bendrovės sąskaitą. Jei pati bendrovė negali išspręsti šios problemos, tegul ji ir moka už pervedimus”, – aiškino V.Navickas.
Tačiau niekas negalėjo garantuoti, jog, priėmus tas pataisas, neišaugs paslaugų kaina. Be to, siekdamos taupyti savo pinigus, bendrovės išties gali įdarbinti kasininkus. Žmonės, norėdami išvengti papildomų mokesčių, mėnesio pabaigoje turės užsukti į 6 – 8 bendroves, kad susimokėtų mokesčius.
Minėtų Civilinio kodekso pataisų svarstymas jau įtrauktas į patvirtintą Seimo rudens darbų programą. Parlamentarai pritarti šiai naujovei ar ją atmesti turėtų spalį.
Virginija Spurytė