Apklausų pagrindu prognozuojami sekmadienį įvykusių rinkimų į Lenkijos parlamentą rezultatai nenustebino Lietuvos politologų. Jie mano, kad bus permainų Lenkijos vidaus politikoje ir bus tęsiama ligšiolinė šalies užsienio politika.
„Tokius rinkimų rezultatus buvo galima numatyti. Tai – neefektyvaus kairiųjų valdymo padarinys. Dabar galima tikėtis reformų, kurių Lenkija laukia. O štai užsienio politikoje revoliucijų nebus. Lenkija yra NATO ir ES narė, todėl esminių permainų čia sunku tikėtis. Manau, kad gal tik santykiuose su Rusija ir posovietinėmis valstybėmis Lenkijos pozicija dabar bus griežtesnė”, – pareiškė sekmadienį politologas Lauras Bielinis.
Anot politologo Algio Krupavičiaus, permainos Lenkijos ir Lietuvos politinėse scenose apskritai yra labai panašios. Po kairiųjų jėgų valdymo ateina metas dešiniosioms jėgoms. A. Krupavičiaus nuomone, „akivaizdi vienos stovyklos pergalė nėra tragedija, nors šaliai naudingiau, kai opozicija būna stipri”.
A. Krupavičius taip pat atkreipia dėmesį į rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą Lenkijoje. „Lenkija nėra išimtis. Mažas aktyvumas būdingas visoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, kur demokratija dar jauna. Tai byloja, kad demokratinės struktūros praranda žmonių pasitikėjimą. Į šį signalą turi rimtai reaguoti visi mūsų politikai”, – sakė Lenkijos naujienų agentūrai PAP A. Krupavičius.
Lietuvių politologai nemano, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasikeis.
„Tiek kairiosios, tiek dešiniosios Lenkijos jėgos laiko Lietuvą naudinga partnere”, – pareiškė L. Bielinis.
„Mūsų santykiai yra geri ir dinamiški, juose neturėtų būti jokių permainų”, – pažymėjo A. Krupavičius.
2005-09-26 08:07