Pasenęs maistas yra nuodai

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) duomenimis, Kauno II klinikinėje ligoninėje trims ligoniams, namuose valgiusiems baltą naminį sūrį, pagardintą žaliais vištos kiaušiniais, diagnozuota salmoneliozė. Prieš keletą dienų į ligoninę paguldyti sunegalavusieji gausiai vėmė, viduriavo, karščiavo. Nuo netinkamai šiluminiai paruošto sūrio, higienos nesilaikymo salmonelioze užsikrėtė dar du asmenys, gydyti poliklinikoje.

KVSC gydytojai epidemiologai nori įspėti gyventojus, jog panašūs atvejai vis dažnesni. Šiemet Kauno apskrityje, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, pastoviai daugėja ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą nesilaikant higienos. Dažniausios – salmoneliozė ir neaiškios kilmės viduriavimai. Šiltu oru šias ligas sukeliančios bakterijos ilgai išgyvena aplinkoje, o, patekusios į maistą, greitai dauginasi nekeisdamos produkto skonio nei išvaizdos. Todėl vasarą, išvykus į gamtą, reikia labai gerai išvirti ar iškepti patiekalus, maistą laikyti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, neužterštų paruoštų gaminių, rūpestingai plauti rankas, virtuvės inventorių, indus, pjaustymo lenteles. Paruoštam maistui ir žaliai mėsai bei daržovėms pjaustyti geriau turėti atskiras lenteles.

Jokiu būdu nepatariama valgyti maisto gaminių, pasibaigus jų vartojimo datai. Pasak epidemiologų, bet koks pasenęs maistas yra nuodai. Gendančiame maiste esantys mikrobai greitai sukelia dizenteriją, salmoneliozę, listeriozę, įvairius apsinuodijimus. Labai pavojingi greitai gendantys maisto gaminiai – visi pieno produktai, mėsos, žuvies ir kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai bei pyragaičiai su kremu, kuriuos būtina laikyti ne aukštesnėje kaip +2 – +8°C temperatūroje. „Beze” tipo pyragaičiuose, pagamintuose iš plaktų kiaušinio baltymų, gali būti salmonelių.

Gydytojai epidemiologai nepataria imti į kelionę jokio gaminio iš vištienos, mėsos vyniotinių, šaltienos, kepenų pašteto, blynelių su mėsa. Produktai vakuuminėje pakuotėje taip pat nėra saugūs. Smarkiai kintant jų laikymo temperatūrai arba pakuotėje susikaupus skysčiams juose dauginasi kampilobakterijos, sukeliančios ligą. Troškulį malšinti geriausiai grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu buteliuose. Rizikinga gerti iš pakelės šulinių – pusė Lietuvos šulinių užteršti nitratais, trečdalis – bakteriologiškai. Jokiu būdu negalima vartoti ežero ar upės vandens.

„Į kelionę galima pasiimti duonos, lašinių, šalto rūkymo dešros, kumpio, daržovių, fermentinio ar lydyto sūrio, kefyro. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, mėsos ar žuvų konservai, kruopos, makaronai, dribsniai, sojos produktai. Bulvių traškučiai nėra sveikas produktas dėl per didelio konservantų kiekio, tačiau kelionėje negenda. Meniu paįvairins riešutai ir razinos, kurias būtina kruopščiai nuplauti. Žemės riešutus valgyti saikingai – kai kurie žmonės jiems alergiški ir gali net mirti” – įspėja KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė

Pradėjus pykinti, skaudėti skrandį ar pilvą, pakilus temperatūrai, ėmus vemti ir viduriuoti patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes galėjote apsinuodyti maistu arba užsikrėsti užkrečiamąja žarnyno infekcija.

KVSC duomenimis, per šių metų keturis mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Kauno apskrityje net 2 kartus padaugėjo salmoneliozės susirgimų. Iš viso šiemet Kauno apskrityje užregistruoti 959 žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai, įvyko 9 šių ligų protrūkiai, dažniausiai šeimose, namų aplinkoje, taip pat išvykose į gamtą.