Nuo Rusijos naikintuvo Su-27 avarijos tyrimo priklausys, ar Lietuvai pavyks išlaikyti draugiškus santykius su šia valstybe. Taip prognozuoja Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
Ketvirtadienį kalbėdamas Lietuvos televizijos laidoje „Spaudos klubas” jis priekaištavo Lietuvai dėl išankstinių kaltinimų ir nenoro bendradarbiauti tiriant incidentą. Pasak K. Kosačiovo, objektyvios ir greitos išvados bus neįmanomos, jei tyrime nedalyvaus Rusijos ekspertai.
„Problemos išnarpliojimo raktas slypi „juodojoje dėžėje”, – pažymėjo komiteto vadovas. – Siūlome savo geranoriškas paslaugas, kad tai būtų padaryta maksimaliai greitai ir maksimaliai objektyviai. Tačiau mums staiga sako: „Ne, mes tai padarysime be jūsų, galbūt su NATO pagalba, galbūt savarankiškai”. Taigi mes matome nenorą bendradarbiauti iš esmės, kad incidentas būtų ištirtas, ir norą kurį laiką išlaikyti neapibrėžtą situaciją”.
Anot parlamentaro, Lietuvos ir Rusijos santykiai šiuo metu išgyvena labai rimtą išbandymą. Esą tik nuo tyrimo priklausys, kokiomis kaimynėmis jos liks: draugiškomis, tarp kurių „visada egzistuoja nekaltumo prezumpcijos principas, noras patikėti savo partneriu”, ar priešiškomis, kai laikomasi „kaltumo prezumpcijos principo ir noro įrodyti, kad bet koks incidentas yra iš anksto numatytas, o ne atsitiktinis”.
„Suprantama, kad dabar dauguma Lietuvos žmonių, kurie nemėgsta Rusijos, nori vadovautis jos kaltumo principu. Taip pat suprantama, kad dauguma žmonių Rusijoje bet kokiomis aplinkybėmis nori veikti pagal nekaltumo principą, – tvirtino K. Kosačiovas. – Mūsų interesai turėtų būti nuodugniai ištirti įvykio priežastis ir įveikti šį išbandymą apsivalius bei likti draugiškoms, o ne priešiškoms valstybėms”.
Pasak Valstybės Dūmos nario, Rusija neturi pretenzijų, tačiau kai kurių nesutarimų iškyla, visų pirma vertinant teisinę incidento pusę.
Avarijos aplinkybes tirianti tarpžinybinė komisija vadovaujasi 1944 metais pasirašyta Čikagos konvencija, kuri nenumato galimybės perduoti aviakatastrofos liudijimus šaliai, eksploatavusiai avariją patyrusį orlaivį, tačiau leidžia prašyti ekspertizės iš trečiųjų, nesuinteresuotų šalių. Todėl Rusijos atstovai buvo pakviesti į Lietuvą tik stebėti tyrimo, bet ne dalyvauti jame.
Rusijos teisininkai tvirtina, esą šioje situacijoje konvencija netaikytina, nes sudužo karinis, o ne civilinis lėktuvas.
„Nemanau, kad šis prieštaravimas ką nors kardinaliai lemia. Tai laisvas ar nelaisvas Lietuvos siekis eliminuoti iš tyrimo mus, Rusijos pusę”, – pažymėjo K. Kosačiovas.
Jo tvirtinimu, Rusijos kariškiai ir diplomatai pasirengę visais lygiais maksimaliai bendradarbiauti su Lietuva. „Esame įsitikinę, kad incidentas buvo nelaimingas atsitikimas. Mes nusiteikę tai įrodyti ir tenka apgailestauti, kai mums neleidžia to padaryti”, – teigė komiteto vadovas.
Komentuodamas užsienio reikalų ministro Antano Valionio siūlymą demilitarizuoti Kaliningrado sritį, jis šiek tiek pyktelėjo. „Jei mes draugiškos valstybės, be jokių abejonių, negalime vadovautis principu: „Tai, kas leistina Jupiteriui, neleistina jaučiui”. Šiuo atveju, kaip man atrodo, Jupiterio vaidmens ėmėsi Lietuva”, – pareiškė K. Kosačiovas.
Valstybės Dūmos narys stebėjosi vienašaliu Lietuvos, kuri pernai atsidūrė po NATO – pačios galingiausios pasaulyje karinės organizacijos skėčiu, siūlymu demilitarizuoti pasienio regioną: „Atleiskite, bet tokioje situacijoje kreiptis į Rusiją su nepatenkintos pusės siūlymais demilitarizuoti sritį būtų pakankamai naivu”.
2005-09-23 07:05