„Madagaskaras” buvo kuriamas virtualioje erdvėje

Kuriant animacinį filmą reikia sugalvoti ne tik linksmą, pamokantį scenarijų ar parinkti tinkamus aktorius. Holivudo studijoms animacinė juosta kaskart būna naujas iššūkis technologijų srityje. Birželio 3 dieną pradedamas rodyti „Madagaskaras” – ne išimtis. Naujas garsios kompanijos „DreamWorks animation” darbas pasakoja apie smalsius zoologijos sodo gyventojus, kurių noras sužinoti, kas yra laisvė, atvedė iki laukinių Madagaskaro salos džiunglių. Pagrindinius herojus šiame filme įgarsino B. Stilleris („Paskutinis uošvių išbandymas”, „Ir čia priėjo Poli”), D. Schwimmeris (serialas „Draugai”), Ch. Rockas („Seselė Beti”, „Mirtinas ginklas 4”), J. Pinkett Smith („Matrica”, „Nakties įkaitas”).
„Madagaskaras” iš kitų animacinių juostų išsiskiria ne tik tuo, kad jo kūrėjai iš užmaršties prikėlė tradicinę animaciją ir naujai pritaikė senuosius kūrimo būdus. Kūrybinė grupė kompanijos „HP” pagalba išsprendė iš pažiūros paprastą vietos ir laiko problemą. Specialiai filmo „Madagaskaras” kūrėjams buvo sukurta virtualios studijos sistema, kur vienu metu galėjo „susirinkti” visa komanda: rašytojai, režisieriai, prodiuseriai, animatoriai, dizaino ir efektų grupės. Būdami skirtingose vietose, jie tuo pačiu metu galėjo prisijungti prie virtualios sistemos ir keistis savo mintimis, pasiūlymais, kūrybiniais sprendimais. Sistema veikė vaizdo konferencijos principu. Didžiuliuose ant sienų pakabintuose ekranuose buvo galima matyti realaus dydžio daiktus, efektus ir pan. „Mes išsprendėme savo logistikos problemą, nes viena mūsų komandos dalis dirbo „DreamWorks” studijoje, o kita – Anglijoje, Honkonge ar kituose pasaulio miestuose. Mes ilgai galvojome, kaip skirtingose vietose esančius darbuotojus suburti į vieną vietą. Tai mums pavyko padaryti virtualios studijos sistemos dėka, o tai labai pagreitino visą mūsų darbą,” – apie sudėtingą „Madagaskaro” kūrimo procesą pasakojo prodiuseris Jeffrey’is Katzenbergas.