Vilniuje prasideda seminaras, kuriame NATO šalių parlamentarai, kitų tarptautinių organizacijų, Baltarusijos opozicijos ir Lietuvos valdžios institucijų atstovai bei politologai ieškos būdų, kaip paskatinti Baltarusijos demokratizavimo procesą.
Penktadienį ir šeštadienį vyksiantį seminarą rengia Seimas ir NATO Parlamentinė Asamblėja. Į jį pakviesti NATO šalių parlamentarai, kitų tarptautinių organizacijų ir Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos ir užsienio politologai, mūsų šalies valdžios institucijų pareigūnai.
Anot Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovo Juozo Oleko, seminare žadama analizuoti situaciją Baltarusijoje, jos opozicijos bandymus siekti demokratijos, bendradarbiavimą su šios šalies visuomeninėmis organizacijomis.
„NATO šalių parlamentarų netenkina dabartinė situacija Baltarusijoje. Nepaisant šios šalies politinės izoliacijos, joje išlieka autoritarinis režimas”, – anksčiau Eltai yra sakęs J. Olekas.
Seminaro darbotvarkėje – pranešimai apie dabartinę situaciją Aleksandro Lukašenkos režimo valdomoje šalyje, čia dingusius žmones, politinius kalinius, žodžio laisvės ir kitų žmogaus teisių pažeidimus, rinkimus.
Renginyje taip pat numatoma diskutuoti apie demokratinės opozicijos veiklą, pilietinės visuomenės kūrimą, jaunimo ir moterų judėjimus Baltarusijoje, visuomenės iniciatyvas.
Politologai žada aptarti kaimyninių valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – bei tarptautinių organizacijų – NATO, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų – vaidmenį Baltarusijoje.
JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice), viešėdama balandį Vilniuje vykusiame neformaliame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, Baltarusiją pavadino „paskutine Europos širdyje likusia diktatūra” ir užsiminė, kad „atėjo permainų laikas”.
Reaguodamas į Jungtinių Valstijų kritiką, A. Lukašenka apkaltino Baltijos valstybes ir JAV kišimusi į jos vidaus reikalus. „Kai kurių šalių pastangos implantuoti demokratines vertybes Baltarusijoje pasinaudojant „atsarginėmis durimis” prasilenkia su civilizuotų ir pragmatinių santykių kūrimo principais”, – buvo teigiama šalies Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Pasak analitikų, Baltarusija, kuriai A. Lukašenka vadovauja nuo 1994 metų, gali tapti dar viena buvusia sovietine respublika, pradėsiančia sistemos reformą. Tačiau represijomis prieš kitaminčius ir rinkimų rezultatų klastojimu kaltinamas prezidentas pareiškė neketinąs toleruoti sukilimų, panašių į vykusius Ukrainoje, Gruzijoje ir Kirgizijoje.
A. Lukašenka teigia galįs siekti trečios kadencijos prezidento poste, nes tokią teisę garantuoja konstitucijos pataisa, praėjusiais metais patvirtinta referendume, kurio rezultatus Vakarai pavadino suklastotais.
2005-09-23 02:14