Didelę auklėjimo dalį sudaro mokėjimas kalbėti su vaiku. Juk kaip jūs bendraujate su savo vaikais, taip jie kalbės su kitais žmonėmis. Todėl pateikiame keletą patarimų, kaip kalbėti su savo atžalomis.
Pasistenkite užmegzti pokalbį su vaiku prieš duodant jam kokius nurodymus. Pasistenkite užmegzti „akių kontaktą”, kad patrauktumėte mažylio dėmesį. Mokykite, kaip reikia sutelkti dėmesį bendraujant: „Laurute, man reikia tavo akyčių”. „Mariuk, man reikia tavo ausyčių”. Tačiau nepersistenkite per daug intensyviai žiūrėti į akis, nes vaikui gali pradėti atrodyti, kad labiau jį kontroliuojate, nei stengiatės užmegzti kontaktą.
Minėkite vaikučio vardą. Savo prašymą stenkitės pradėti vaiko vardu: „Katryte, gal tu galėtum…”
Stenkitės nurodymus pateikti kiek įmanoma glausčiau. Kuo padrikiau jūs kalbėsite, tuo didesnė tikimybė, kad mažasis jūsų negirdės. Per daug kalbėti yra dažna tėvų klaida. Tokiais atvejais vaikai jaučia, kad jūs nesate tikras tuo, ką norite pasakyti.
Kalbėkite kuo paprasčiau. Vartokite trumpus sakinius ir kuo paprastesnius žodžius. Kuomet vaikas žiūri į jus be jokio susidomėjimo, blizgančiomis akytėmis, reiškia, kad jis daugiau jūsų nebesupranta.
Paprašykite, kad mažylis jūsų prašymą pakartotų. Jeigu jis to padaryti negali, reiškia nurodymas buvo per ilgas arba per sudėtingas.
Stenkitės pateikti tokį pasiūlymą, kad vaikas negalėtų atsisakyti. Pavyzdžiui nurodymas galėtų būti toks: „Apsirenk tam, kad galėtum išeiti į lauką ir žaisti”.
Nevartokite neiginių. Vietoje pasakymo: „Nebėgiok”, bandykite sakyti: „Namuose mes vaikštome, o lauke tu gali bėgioti”.
Savo nurodymus pradėkite žodžiais „Aš norėčiau”. Kai vaikams yra liepiama, jie tiesiog principingai prieštarauja tiems nurodymams. Tačiau jeigu jūs vietoj liepimo: „Eik miegoti” pasakysite: „Aš norėčiau, kad tu jau eitum miegučio” yra didesnė tikimybė, kad mažylis paklus jūsų norams.
Stenkitės nešaukti. Dažniausiai turbūt savo vaikui iš virtuvės rėkiate: „Išjunk televizorių ir eik valgyti”. Ir žinoma, iš to jokių rezultatų nepasiekiate. Tad gal pabandykite nueiti į kambarį, kur mažius žiūri televizorių, prisėsti šalia ir sulaukus reklaminės pertraukėlės paprašykite išjungti televizorių ir eiti valgyti.
Leiskite pasirinkti. „Ką pirmiau norėtum padaryti: apsirengti pižamą ar išsivalyti dantukus?”
Kalbėkite mandagiai. Grasinimai, kaltinimai ir kritika vaiką privers tik gintis. Vietoj „Tu geriau daryk taip” arba „Tu privalai daryti taip”, sakykite: „Aš norėčiau, kad tu padarytum…”
Stenkitės išlikti ramus.Kuo labiau jūsų vaikas rėkia, tuo švelniau kalbėkite jūs. Tokiu būdu yra didesnė tikimybė, kad jūsų vaikas nurims. Jūsų paties susierzinimas sukels tik dar didesnę pykčio audrą.
Pasiūlykite patrauklią alternatyvą. „Tu negali vienas eiti į parką, bet tu gali pažaisti kaimynų kieme.”